Neseniai atliktas tyrimas atskleidžia, kad imunosupresija arba sumažėjęs imuninis atsakas sergant prostatos vėžiu yra susijęs su specializuotu epitelio potipiu.
Tamperės universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas išnagrinėjo 120 prostatos vėžiu sergančių pacientų duomenis ir nustatė naują imuninės sistemos ir į klubą panašių epitelio ląstelių sąveiką. Nors šios ląstelės turi panašią kilmę su vėžio ląstelėmis, jos naudoja skirtingą signalizacijos strategiją ir yra audinių srityse, kuriose padidėjęs imunosupresinis aktyvumas. Išvados paskelbtos žurnale Gamtos komunikacijos.
Imunosupresija yra mechanizmas, neleidžiantis paties organizmo gynybinei sistemai sunaikinti piktybinių ląstelių ir sukelti silpnesnį atsaką į gydymą. Tiksliau, imunosupresiją sukelia mieloidinės kilmės slopinančios ląstelės, kurios infiltruoja naviko mikroaplinką.
„Mieloidinės ląstelės yra gyvybiškai svarbi normaliai veikiančio imuninio atsako sudedamoji dalis. Sergant vėžiu, sutrinka reguliari šių ląstelių funkcija, sukelia lėtinį uždegimą ir mieloidinių ląstelių kaupimąsi navike“, – sako pirmasis tyrimo autorius Antti Kiviaho.
Mieloidinių ląstelių kaupimasis navike yra susijęs su prasta pacientų, sergančių progresavusiu, gydymui atspariu prostatos vėžiu, prognoze. Atsparumas gydymui yra pagrindinis iššūkis gydant prostatos vėžį, o atradus naujas strategijas šiai problemai spręsti būtų galima sukurti veiksmingesnių kovos su šia liga priemonių.
Ankstesni tyrimai parodė, kad mieloidinės infiltracijos blokavimas gali pakartotinai įjautrinti navikus dažniausiai naudojamai androgenų trūkumo terapijai, kuri sumažina vyriškų hormonų, skatinančių naviko augimą, kiekį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į klubus panašios ląstelės yra atsparios androgenų trūkumui.
„Mūsų tyrimas įtraukia į klubus panašias ląsteles šiame procese, tačiau būtinas tolesnis jų specifinės funkcijos tyrimas“, – priduria dr. Alfonso Urbanucci.
Tyrime buvo naudojamos technologijos, leidžiančios mokslininkams stebėti ląsteles jų pradinėje erdvinėje aplinkoje. Ši metodika buvo labai svarbi norint atskleisti ląstelių ir ląstelių sąveiką naviko mikroaplinkoje.
„Daugelis anksčiau naudotų protokolų praranda erdvinę ląstelių informaciją, todėl sunku suprasti jų organizacinius modelius gyvuose audiniuose. Sąnarių lokalizacijos tarp klubo tipo ir mieloidinių ląstelių atradimas nebūtų buvęs įmanomas be šios informacijos”, – sakė profesorius Matti. Nykter komentarai.
Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, Londono universiteto koledžo (JK) ir KU Leuven (Belgija) mokslininkais.