Žmogus, kaip ir visa, kas Žemėje gyva, energijos turi gauti iš 4 elementarių sudedamųjų Visatos dalių: Žemės, Vandens, Ugnies ir Oro. Vadinasi, organizmui būtini tik tie produktai, kuriuose yra Ugnies, Žemės, Vandens ir Oro energijos. Tai vadinamieji Gyvenimo energijos produktai.
Ugnies energijos šaltinis yra Saulė. Šios energijos prisotinti visi produktai, kurie užauga saulės atokaitoje. Tai: grūdai, vaisiai, daržovės, riešutai, saulėgrąžos, lapai, žolynai ir jų šaknys. Saulės energija ilgai išlieka šiuose produktuose, jeigu jie termiškai neapdorojami.
Oro energijos gausu produktuose, kurie užaugę gryname ore. Tai: grūdai, daržovės vaisiai ir t.t.
Vanduo yra kiekvieno gyvo organizmo neatskiriama dalis. Augalai pasisavina drėgmę iš žemės ir tokiu būdu prisipildo vandens energijos.
Žemė augalus aprūpina visomis būtinomis medžiagomis, kurios reikalingos ir žmogaus organizmui. Vadinasi, norint apsirūpinti Žemės energija reikia valgyti kuo daugiau joje užaugintų produktų.
Visi produktai, kurie tiekia žmogaus organizmui energiją, ne tik jį sustiprina, bet ir valo, gydo, padeda atsinaujinti ląstelėms. Valgant vien juos, galima gerokai pailginti gyvenimą ir iki žilos senatvės išsaugoti gerą sveikatą.
Minėtų produktų tiekiama energija pirmiausia reikalinga žmogaus kraujui, nes cirkuliuodamas po visą organizmą jis aprūpina ja kiekvieną ląstelę. Kad nesutriktų nuolatinis kraujo atsinaujinimo procesas ir nepablogėtų jo sudėtis, būtina tinkamai maitintis.
Vartojant tinkamus produktus, jau per 10 dienų galima sustiprinti organizmą ir pagerinti savijautą. Bet jeigu vėliau vėl pradedama valgyti kas papuola, ji gali vėl pablogėti. Taip yra todėl, kad organizmas vėl užteršiamas nereikalingomis, galbūt net kenksmingomis medžiagomis, o reikalingų stokojama.
Kokį maistą valgyti, kad taip neatsitiktų? Rytiečių teigimu, geriausia valgyti augalinės kilmės produktus. Tai nereiškia, kad būtina visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės arba termiškai apdoroto maisto, bet geriau, kad jis sudarytų mažesnę raciono dalį negu augalinis. Iš augalinių produktų pačiais naudingiausiais laikomi grūdai – ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, grikiai ir kt. Naudinga valgyti ne tik pačius grūdus, bet ir iš jų pagamintas kruopas. Virti jas galima tik vandenyje. Iš rupiai sumaltų grūdų galima kepti duoną su sėlenomis.
Pasiryžus sveikai maitintis, rekomenduojama pirmąsias 7-10 dienų valgyti tik grūdų patiekalus. O vėliau jau galima racioną papildyti ir kitokiais produktais: daržovėmis, vaisiais, žalumynais, priklausomai nuo metų laiko. Kiekvieną daržovę ir vaisių dera valgyti tik jo “sezono” metu. Kitais metų laikais juos geriau pakeisti ankštinėmis kultūromis, riešutais, žuvies patiekalais.
Racioną geriausia pakoreguoti taip, kad 50-60 proc. sudarytų grūdų patiekalai, 25-30 proc. – vaisiai ir daržovės, 5-10 proc. – ankštinės daržovės ir papildomi produktai: žuvis, riešutai, desertai. Mėsą, pieno produktus reikia valgyti retai ir negausiai.
Kad maistas būtų iš tikrųjų naudingas organizmui, reikia laikytis tam tikrų mitybos taisyklių:
– Nevartoti pramoniniu būdu pagamintų maisto produktų. Pirmiausia reikia atsisakyti cukraus ir konservų.
– Produktams virti ir kepti naudoti tik vandenį ir augalinį aliejų, juos sūdyti tik jūros arba nerafinuota valgomąja druska.
– Maistą gaminti daugiausia keraminiuose ir stikliniuose induose.
– Valgant negerti jokių skysčių. Juos galima vartoti tik tarp valgymų.
– Valgyti saikingai: užpildyti maždaug 2/3 skrandžio. Tai reiškia, kad reikia nuo stalo pakilti dar jaučiant norą valgyti. Tas noras išnyksta tik maždaug po pusvalandžio, kai prasideda virškinimas. Stengiantis jį nuslopinti anksčiau, paprasčiausiai persivalgoma.
– Labai kruopščiai sukramtyti (iki 50-100 kartų) kiekvieną kąsnį. Ilgai kramtomas natūralus maistas darosi vis skanesnis ir naudingesnis, o nenatūralus – visiškai praranda savo skonį.
– Vengti bet kokių maisto produktų, kurie stimuliuoja nervų sistemą: kavos, šokolado, arbatos, kakavos, alkoholio, tabako. Tokie stimuliatoriai tik laikinai pagerina nuotaiką ir savijautą, bet ilgainiui gali sukelti depresiją. Vietoje jų geriau gerti žolių antpilus.
Hipokratas yra pasakęs: “Maistas turi prilygti vaistams”. O kad taip būtų, maistas turi būti natūralus, – toks, kokį mums dovanoja Gamta. Tokį maistą lengviausia pasisavinti organizmui. Kur begyventų žmogus, tinkamiausias maistas jam visada yra grūdai, ankštinės kultūros, daržovės ir vaisiai. Tokiame maiste yra visų gyvybiškai svarbių medžiagų, todėl būtent jis gali prilygti vaistams. Deja, šiuolaikinio žmogaus racione vyrauja gyvulinės kilmės ir pramoniniu būdu apdoroti produktai. Todėl šiuolaikinis žmogus nelabai gali pasigirti ir savo sveikata.
Pradėti sveikai maitintis niekada ne vėlu. Tereikia pabandyti. Pajutus, kaip palankiai organizmą veikia natūralūs produktai, tikriausiai niekada nebesinorės grįžti prie įprastos, bet nesveikos mitybos.