Naujausi tyrimai parodė, kad farmakologinis gydymas GLP-1-RA ir dvigubais GLP-1/nuo gliukozės priklausomais insulinotropinių polipeptidinių receptorių agonistais (GIP-RA) sukelia beveik tiek pat svorio netekimą, kiek ir skrandžio operacija.
Tačiau yra susirūpinimas, kad didesnis svorio netekimas gali turėti neigiamos įtakos raumenų masei, ypač jautresniems pacientams. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar raumenų pokyčiai, atsiradę dėl svorio mažinimo procedūrų, tokių kaip GLP-1 RA, yra neigiami raumenims (netinkamai prisitaikantys), normalus atsakas į svorio metimą (prisitaikantis) ar net pagerina raumenų sveikatą ar funkciją.
Andreasas Birkenfeldas, DZD atstovas ir Helmholtz diabeto tyrimų ir medžiagų apykaitos ligų instituto (IDM) direktorius Helmholtz Zentrum München iš Tiubingeno universiteto, apibūdina tai taip: „Adaptyvaus raumenų reguliavimo koncepcija žinoma iš širdies. kraujospūdį, širdies raumuo turi siurbti stipriau ir širdies raumuo sustorėja, o tai reiškia, kad didėja širdies masė.
„Sumažėjus kraujospūdžiui, pvz., vartojant vaistus, širdies raumuo vėl plonėja, o masė mažėja, nes nebereikia daryti tiek jėgos. Šis procesas yra teigiamas širdies raumeniui ir apibūdinamas kaip prisitaikantis. Žinoma, kad raumenų masė, kurios reikia sunkiam žmogui, mažėja, kai žmogus numeta svorio, o raumenys nebereikia nešti tokio paties svorio. Šis procesas taip pat paprastai laikomas prisitaikančiu.
Kaip tai klasifikuoti atsižvelgiant į gydymą GLP-1 RA, pvz., semaglutidu ar tirzepatidu, aptariama straipsnyje Tiražas.
Svorio metimas dėl GLP-1 RA turi prisitaikantį poveikį raumenims
Siekiant atsakyti į šį klausimą, įtrauktos dabartinės išvados ir papildomi magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, kurie suteikia tikslesnes išvadas nei ankstesni raumenų tūrio matavimo metodai. Tai rodo, kad skeleto raumenų pokyčiai gydant GLP-1 RA yra normalus, prisitaikantis procesas. Raumenų apimties pokyčiai atitinka lūkesčius, pagrįstus amžiumi, sveikatos būkle ir svorio kritimu.
Be to, nutukusių žmonių svorio metimas pagerina jautrumą insulinui ir sumažina riebalų kiekį raumenyse, todėl pagerėja raumenų kokybė. Raumenų kokybės gerinimas yra svarbus kriterijus sprendžiant, ar procesas raumenims yra teigiamas, ar neigiamas. Geresnė raumenų kokybė yra susijusi su mažesne jėgos ir funkcijos praradimo rizika arba net padidėjusia jėga ir funkcija.
Tačiau tokie veiksniai kaip senyvas amžius ir silpnumas gali turėti įtakos pacientų, kuriems gali būti taikoma ši terapija, atrankai. Šiems pacientams kuriami keli farmakologiniai gydymo būdai, skirti raumenų masei palaikyti arba pagerinti kartu su GLP-1 terapija.
Norint įvertinti raumenų sveikatą, reikia objektyvesnių metodų
Autoriai pabrėžia, kad objektyvesnių ir visapusiškesnių raumenų sveikatos įvertinimo metodų įdiegimas yra itin svarbus siekiant ateityje plėtoti GLP-1 ir kitus svorio mažinimo gydymo būdus bei optimizuoti į pacientą orientuotą gydymą. Tai apima tikslų ir prasmingą raumenų kiekio, sudėties, funkcijos, mobilumo ir jėgos įvertinimą.
Svarbu, kad pacientai ir gydytojai suprastų, kaip vartojami vaistai veikia raumenų masę. Todėl savo straipsniu autoriai nori įnešti aiškumo į dabartinę diskusiją. Jie teigia, kad tai svarbu, nes tikėtina, kad ateityje šiuos vaistus vartos daug daugiau pacientų.
Pateikė Deutsches Zentrum fuer Diabetesforschung DZD