Gripas gali tapti mirtinai pavojinga liga

Grožis, buitis

Vienais metais jo “banga” persirita ramiai, nesukeldama epidemijos, o kitais susargdina daugybę žmonių, kurie po to dar ilgokai kosčioja ir skundžiasi energijos stoka.

Bet yra pasitaikę ir gripo pandemijų, kurios pasiglemžė milijonus žmonių, gyvenusių įvairiose pasaulio šalyse. Kai kurių mokslininkų teigimu, šiuo metu ypač padidėjusi tokios pandemijos tikimybė.

Kas yra gripas

Gripas – tai virusinė infekcija, plintanti oru lašiniu keliu. Ja užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.

Užsikrėtus paprastai pirmiausia užgula nosį, ima peršėti gerklę, krėsti šaltis, mausti sąnarius, pakyla kūno temperatūra, pablogėja bendra savijauta, galiausiai pradeda kamuoti įkyrus kosulys.

Į organizmą patekę gripo virusai prisitvirtina prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbia į jų vidų. 2-3 dienas jie aktyviai dauginasi sukeldami minėtus nemalonius simptomus ir platindami infekciją (virusai išsiskiria į aplinką ligoniui kalbant, kosint, čiaudint).

Stipriam suaugusiam žmogui ši infekcija nėra labai pavojinga. Teisingai gydydamasis jis pasveiksta per 3-4 dienas. Bet nusilpusiam, lėtinės ligos kamuojamam ligoniui, senyvo amžiaus žmogui, kūdikiui ar juolab gripą “pravaikščioti” pasišovusiam asmeniui ji gali būti gerokai pavojingesnė ir net sukelti sunkias komplikacijas. Tos komplikacijos gali pasireikšti įvairiai. Jos gali pažeisti bronchus, plaučius, smegenis, širdį, inkstus.

Gripas ypač pavojingas sergantiesiems bronchine astma ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.

Kaip išvengti gripo

Norint išvengti gripo, reikia nuo jo pasiskiepyti. Skiepijant į organizmą sušvirkščiami susilpninti gripo virusai, kurie negali daugintis ir sukelti šios ligos, bet padeda susiformuoti imunitetui, kuris epidemijos metu nuo jos apsaugo.

Geriausia nuo gripo pasiskiepyti dar prieš jo epidemiją. Bet nevėlu skiepytis ir jai prasidėjus. Kadangi gripo virusai greitai kinta, nuo jo reikia skiepytis kasmet. Imunitetas susiformuoja per keletą savaičių. Jeigu per tą laikotarpį neužsikrečiama gripu, vėliau paprastai juo nebesergama. O jei ir susergama, tai lengviau ir greičiau pasveikstama, be to, dažniausiai išvengiama komplikacijų.

Kaip gydytis

Stiprus organizmas pats sėkmingai kovoja su gripu. Kad greičiau šią ligą įveiktų, reikia jam padėti.
Vos pajutus gripo simptomus, reikia gulti į lovą, gerti kuo daugiau karštų arbatų (ypač aviečių, liepžiedžių), kurios padeda iš organizmo pasišalinti toksinams, vartoti vitaminus (ypač vitaminą C), o stipriai karščiuojant reikėtų vartoti paracetamolį, į užgultą nosį purkšti kraujagysles siaurinančius vaistus, čiulpti ledinukus, slopinančius gerklės peršėjimą ir palengvinančius atsikosėjimą.

Jeigu per 3 dienas savijauta nepradeda gerėti, būtina kviesti gydytoją, nes tik jis gali apsaugoti nuo gresiančių komplikacijų. 

Kodėl kyla pandemijos

Viena iš pavojingiausių gripo epidemijų kilo 1918 metais. Pavojingoji liga, pražudžiusi daugybę žmonių, buvo vadinama “ispaniškąja karštine”. Ji praūžė per pasaulį nelyginant viesulas ir išnyko, palikusi mokslininkams daugybę klausimų, į kuriuos jie iki šiol neranda atsakymų. Tačiau jie visiškai neabejoja, kad šią ligą sukėlė gripo virusai.

Ar panaši tragedija gali pasikartoti? 

Pasaulyje plintant paukščių gripui pradėta nuogąstauti, kad gali. Antigeniniai gripo virusų pakitimai kartojasi kas 10-40 metų, lemdami visiškai naujus jų štamus. Tokiems virusams žmonės neturi imuniteto, todėl kyla epidemijos.

Daugelis JAV ir Europos mokslininkų nerimauja, kad susidūrus paukščių gripo virusams su paprasto gripo virusais, pastarieji gali mutuoti ir sukelti rimtą pavojų žmonijai.