Emociniai kūno kvapai gali sustiprinti nerimą mažinantį sąmoningumo poveikį. Tai rodo bandomasis tyrimas, paskelbtas Afektinių sutrikimų žurnalasbendraautorius Karolinska Institutet mokslininkai.
Kūno kvapai gali būti socialinio bendravimo priemonė. Kūno kvapuose, pavyzdžiui, prakaito, yra cheminių procesų kokteilis (vadinamieji chemosignalai), kuriuos savo ruožtu įtakoja žmogaus emocinė būsena. Tyrimai rodo, kad asmenys, veikiami tam tikros emocinės būsenos, pavyzdžiui, baimės ar laimės, žmogaus chemosignalų, demonstruoja tam tikrą šios būsenos atkartojimą. Ši replikacija vyksta nesąmoningai ir dažniausiai buvo stebima atliekant įvairius fiziologinius testus.
Kadangi daugumoje šios srities tyrimų dalyvavo sveiki asmenys, bendras šio projekto tikslas buvo ištirti galimą chemosignalų naudą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti, ar emociniai kūno kvapai gali padidinti dėmesingumu pagrįstos intervencijos naudą asmenims, kenčiantiems nuo socialinio nerimo ar depresijos.
„Mes žinome, kad žmones veikia emociniai kūno kvapai, net jei sąmoningai to nežinome. Savo tyrime norėjome patikrinti, ar šios žinios gali būti panaudotos psichologiniam gydymui pagerinti”, – sako Emma Eliasson, doktorantė. Nacionalinis savižudybių tyrimų ir prevencijos centras (NASP), trečiasis tyrimo autorius.
Apsaugotas nuo laimės, baimės ir gryno oro
Iš viso tyrime buvo įdarbintos 48 moterys, turinčios socialinio nerimo simptomų, ir 30 moterų, sergančių depresija. Dalyviai buvo suskirstyti į tris skirtingas grupes, patiriančias laimės kūno kvapą, baimės kūno kvapą arba švarų orą. Dalyviams buvo pavesta dvi dienas iš eilės atlikti sąmoningumo pratimus, įskaitant kvėpavimo pratimus, meditaciją ir atsipalaidavimo pratimus. Pratimų metu kiekvienai grupei buvo pristatytas specifinis kūno kvapas.
Nerimo ar depresijos lygis buvo vertinamas kiekvieno sąmoningumo seanso pradžioje ir pabaigoje. Tuo pačiu metu atliekant pratimus, matuojant fiziologinio streso rodiklius, buvo registruojamas širdies ritmo kintamumas ir elektroderminis aktyvumas (per odos laidumą).
Žymus nerimo lygio sumažėjimas
Antrąją tyrimo dieną pastebėtas reikšmingas nerimo simptomų sumažėjimas tiems, kurie patyrė laimės ir baimės kūno kvapus, palyginti su tais, kurie buvo veikiami švaraus oro, kur sąmoningumo poveikis buvo silpnesnis.
„Rezultatai buvo gana stebinantys, nes pastebėjome, kad socialinio nerimo turintiems asmenims, kurie gavo chemosignalus, sumažėjo simptomų, neatsižvelgiant į tai, ar jie kilo dėl baimės ar laimės kūno kvapų. Tai gali reikšti, kad ne pačios emocijos lemia geresnį poveikį. , bet galbūt veikiau tai, kad cheminiai signalai perteikia savotišką „žmogaus buvimą“. Tačiau tai yra kažkas, ką turime studijuoti toliau“, – sako Eliassonas.
Rezultatai fiziologiniu lygmeniu taip pat buvo puikūs, nes baimės kūno kvapas, palyginti su švariu oru, sumažino širdies ritmo kintamumą. Tai parodė, kad baimės kūno kvapas sukėlė mažiau atsipalaidavusią būseną fiziologiniu lygmeniu, nors tai neatsispindėjo pačių pateiktuose nerimo įvertinimuose. Reikšmingų elektroderminio aktyvumo skirtumų tarp trijų kvapo sąlygų nepastebėta.
Be to, depresijos simptomų grupėje nepastebėta skirtumų tarp kvapo sąlygų, o tai gali reikšti, kad kūno kvapai gali neturėti tokios pačios naudos sergant depresija. Tačiau, kadangi tai buvo išbandyta tik su 30 moterų, padarytos išvados yra ribotos.
Stiprinančios procedūros kūno kvapo pagalba
Nors rezultatai rodo, kad kūno kvapų poveikis gali būti naudojamas siekiant pagerinti psichologinį nerimo gydymą, projekto tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo bandomasis tyrimas su palyginti mažu imties dydžiu.
„Nors rezultatai buvo džiuginantys dėl potencialo sumažinti nerimą, pagrindinis dalykas yra tai, kad tai turi būti toliau tiriama, idealiu atveju atliekant didesnius, labiau kontroliuojamus tyrimus. Taip pat svarbu išsiaiškinti mechanizmus, lemiančius galimą chemosignalų gebėjimą sustiprinti nerimą mažinantį sąmoningumo efektą“, – sako Eliassonas.
Jei šie rezultatai bus pakartoti ir išplėsti, jie, tikimasi, atvers kelią kūno kvapų panaudojimui psichologinėje terapijoje, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.