Remiantis tyrimu, paskelbtu atviros prieigos žurnale 2024 m. lapkričio 27 d., žmogaus sukurti garsai, pavyzdžiui, transporto priemonių eismas, gali užmaskuoti teigiamą gamtos garsų poveikį žmonių stresui ir nerimui. PLOS ONE Paul Lintott iš Vakarų Anglijos universiteto, JK, ir Lia Gilmour iš Bat Conservation Trust, JK
Esami tyrimai rodo, kad natūralūs garsai, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimas, gali sumažinti kraujospūdį, širdies ir kvėpavimo dažnį bei sumažinti stresą ir nerimą. Ir atvirkščiai, antropogeniniai garso peizažai, tokie kaip eismo ar orlaivių triukšmas, kelia hipotezę, kad įvairiais būdais neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gerovę.
Naujajame tyrime 68 studentai savanoriai klausėsi trijų 3 minučių trukmės garso peizažų: gamtos garso, įrašyto saulėtekio metu Vakarų Sasekse, JK, to paties garso kraštovaizdžio kartu su 20 mylių per valandą eismo garsais ir to paties garso peizažo su 40 mylių per valandą greičiu. eismo garsai. Bendra nuotaika ir nerimas buvo vertinami prieš ir po garso peizažų, naudojant pačių pateiktas skales.
Tyrimas parodė, kad natūralaus garso peizažas sumažino streso ir nerimo lygį, taip pat pagerino nuotaikos atsigavimą po streso. Tačiau pagerėjusios nuotaikos, susijusios su natūraliu garsu, nauda buvo ribota, kai buvo įtraukti eismo garsai.
Vien tik natūralus garso peizažas buvo susijęs su mažiausiu streso ir nerimo lygiu, o aukščiausias lygis buvo užfiksuotas po garso peizažo, apimančio 40 mylių per valandą eismą.
Autoriai daro išvadą, kad eismo greičio mažinimas mieste gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei ne tik dėl savo poveikio saugumui, bet ir dėl poveikio gamtos garsams.
Autoriai sako: „Mūsų tyrimas rodo, kad klausantis gamtos garsų galima sumažinti stresą ir nerimą, o antropogeniniai garsai, tokie kaip eismo triukšmas, gali slėpti galimą teigiamą poveikį. Todėl eismo greičio miestuose mažinimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad daugiau žmonių patirtų teigiamą poveikį gamtą jų sveikatai ir gerovei“.