Iš pažiūros svorio metimo formulė atrodo paprasta: mažiau valgykite ir daugiau judėkite.
Tačiau duoti tokį patarimą nutukusiam žmogui yra tas pats, kas liepti depresija sergančiam žmogui nudžiuginti.
Mesti svorį nėra lengva, kitaip nesusidurtume su antsvorio ir nutukimo krize.
Mūsų biologija verčia mus valgyti daugiau maisto, kai jo yra, o mūsų kūnas padėjo pasiruošti tokiems laikams, kai negalime rasti maisto, kaupdami energijos perteklių kaip riebalus.
Šiandien nebrangus, kaloringas maistas yra gausesnis nei mūsų medžiotojų-rinkėjų praeityje, ir daugelis iš mūsų suvartojame tiek kalorijų, kiek norime.
Dėl to riebalai, kurie kažkada padėjo mums išgyventi, dabar tapo grėsme, kurią mes tik pradedame valdyti.
Šis maisto gausos pokytis įvyko maždaug per pastaruosius 100 metų – evoliucinis akies mirksėjimas.
Naudingi vaistai
Mažai tikėtina, kad žmonės kada nors prisitaikys, kad nepriaugtume svorio, todėl kai vaistų klasė leidžia numesti svorio ir jį išlaikyti, tai sveikintina ir naudinga.
Nors dabar matome keletą naujų vaistų klasės, moksliškai žinomų kaip gliukagono tipo peptido 1 receptoriaus (GLP-1R) agonistai (galite juos pažinti tokiais pavadinimais kaip Ozempic, Wegovy, Saxenda ar Zepbound), kartojimų, šių tipų vaistai iš tikrųjų gyvuoja apie 20 metų, pradėję savo naudingą gyvavimo laiką kaip 2 tipo diabeto gydymą.
Teigdamas Mokslas žurnalo 2023 metų proveržis, šie vaistai yra absoliutus atradimas: jie leidžia jums ilgai netekti svorio tol, kol juos vartojate.
Vaistai nėra tokie veiksmingi kaip bariatrinė chirurgija, tačiau jie nėra toli ir atlieka savo darbą be operacijos. Šie vaistai gali tapti tokie pat geri kaip bariatrinė chirurgija, siekiant kontroliuoti svorį ilgą laiką.
Tokie vaistai pasirodė esą tokie populiarūs – net kaip injekciniai vaistai ir už tokią kainą, kad kai kuriems vartotojams sunku juos įsigyti – kad gamintojams bandant plėsti gamybą, kad patenkintų augančią paklausą, jų pritrūko.
Visa tai, bent jau paviršutiniškai, yra sveikintina naujiena, nes antsvoris ir nutukimas padidina daugelio kitų sveikatos problemų, įskaitant tam tikrą vėžį ir širdies ir kraujagyslių ligas, riziką.
Šiuos vaistus vartojantys žmonės praneša, kad ne tik numetė svorį, bet ir turi daugiau energijos bei mobilumo, o tai vėlgi sveikintini rezultatai.
Nepaisant to, svarbu būti atsargiems ir apdairiems, ką dar šios pirmosios kartos GLP-1R agonistai gali reikšti mūsų kūnui laikui bėgant.
Riebalų praradimas ir raumenų praradimas
Svorio metimas laikantis dietos (apribojant energiją) apima ne tik riebalų praradimą, bet ir liesos masės praradimą, kurios maždaug pusė paprastai yra raumenys. Bendra taisyklė yra tokia, kad trys ketvirtadaliai to, ką prarandame, yra riebalai, o likusi dalis – liesi audiniai.
Mano tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas teigiamiems raumenų palaikymo rezultatams sveikatai, ypač kai mes senstame ir tampame jautresni sarkopenijai, nuolatiniam su amžiumi susijusiam raumenų masės mažėjimui.
Savo tiriamajame darbe mano kolegos ir aš naudojamės savo išvadomis siekdami paskatinti visus sportuoti, o ypač įtraukti pasipriešinimo treniruotes – apkrovą nešančius pratimus, kurių tikslas – įgyti ar bent išlaikyti raumenų masę ir jėgą.
Raumenų praradimas gali turėti reikšmingos, tiesioginės įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Mums reikia jėgos, kad sumažintume griuvimų riziką, ir raumenų, kad sumažintume medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, riziką, kuri vyresniame amžiuje gali turėti sunkių pasekmių.
Taigi, nors svorio metimas yra puikus būdas pagerinti mūsų sveikatą, reikia nepamiršti raumenų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Pratimai ir baltymai
Neabejotina, kad ši naujai pripažinta svorio mažinimo vaistų klasė yra atradimas takoskyroje ir gali pagerinti gyvenimą ateinančioms kartoms.
Jei, kaip matome iš ankstyvųjų klinikinių tyrimų, šie vaistai skatina liesos masės mažėjimą kartu su riebalų mažėjimu, bus svarbu, kad vartotojai būtų sąmoningi, o farmacijos įmonės pritaikytų ateities šių vaistų kartas.
Be sąmoningų pastangų treniruoti jėgą ir padidinti suvartojamų baltymų kiekį, kad išlaikytų raumenis, gali atsirasti pasekmių.
Kūnas pradeda prarasti raumenis maždaug sulaukęs 40–45 metų. Sulaukę 60, 70 ir 80 metų šie praradimai pastebimi.
Pažvelkime į hipotetinį pavyzdį, kuriame vaizduojamas 60 metų žmogus, turintis 45% kūno riebalų ir sveriantis 100 kilogramų (220 svarų). Jei tas asmuo, vartodamas GLP-1R agonistą, per vienerius metus numeta 20 kilogramų (44 svarų) – tai nėra neprotinga vartojant tokius vaistus – tada 2,5–3 kilogramai (5,5–6,5 svaro) gali būti raumenys.
Toks praradimas gali būti pasekmė, ypač kai manome, kad tas pats 60-metis dėl senėjimo per vienerius metus neteks apie 0,3 kilogramo (mažiau nei vieno svaro) raumenų.
Ar svorio metimo nauda nusveria raumenų praradimo „blogumą“? Dar per anksti žinoti, ar raumenų praradimas vartojant GLP-1R agonistus ilgainiui bus problemiškas, tačiau manau, kad svarbu elgtis atsargiai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kol bus gauti tyrimo rezultatai.