Perteklinis mirtingumas Vakaruose išliko aukštas trejus metus iš eilės nuo COVID-19 pandemijos pradžios, skelbiama 47 šalių duomenų analizėje, paskelbtoje 2012 m. BMJ visuomenės sveikata.
Taip yra nepaisant įvairių izoliavimo priemonių įgyvendinimo ir COVID-19 vakcinų prieinamumo, o tai kelia „rimtą susirūpinimą“, sako mokslininkai, raginantys vyriausybes ir politikos formuotojus nuodugniai ištirti pagrindines priežastis.
Tyrėjai norėjo įvertinti atsako į COVID-19 pandemijos sukeltą sveikatos krizę veiksmingumą, atspindintį perteklinį mirčių skaičių.
Tai reiškia žmonių, mirusių nuo bet kokios priežasties, daugiau nei įprastai tikėtiną bet kurią savaitę/mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. 47 šalyse Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, skaičių.
Tyrėjai taikė statistinį metodą, vadinamą Karlinskio ir Kobako įvertinimo modeliu. Tam naudojami istoriniai mirties duomenys konkrečioje šalyje nuo 2015 m. iki 2019 m. ir atsižvelgiama į sezoninius pokyčius ir metines mirčių tendencijas dėl gyventojų struktūros pokyčių.
Bendras perteklinių mirčių skaičius šalyse, įtrauktose į analizę, buvo 3 098 456. 2020 m. apie mirtį pranešė 41 šalis (87 %), 2021 m. – 42 (89 %), o 2022 m. – 43 (91 %).
2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir buvo įgyvendintos ribojimo priemonės, tokios kaip uždarymas, socialinis atsiribojimas, mokyklų uždarymas ir karantinas, užregistruota 1 033 122 perteklinė mirtis (11,5 proc. daugiau nei tikėtasi).
2021 m., kai COVID-19 ribojimo priemonės ir COVID-19 vakcinos buvo naudojamos siekiant pažaboti SARS-CoV-2 viruso plitimą ir infekciją, iš viso buvo pranešta apie 1 256 942 perteklinius mirusius (šiek tiek mažiau nei tikėtasi 14 proc.).
O 2022 m., kai buvo panaikinta dauguma izoliavimo priemonių, tačiau buvo tęsiami skiepai nuo COVID-19, preliminariais duomenimis, užregistruota 808 392 mirčių perteklius.
Grenlandija buvo vienintelė šalis iš 47, kurioje 2020–2022 m. nebuvo perteklinio mirčių skaičiaus. Be kitų, procentinis skirtumas tarp pranešto ir prognozuojamo mirčių skaičiaus 2020 m. buvo didžiausias 13 šalių (28 %), o 21 (46 proc.) ) per 2021 m., o 12 (26 proc.) – per 2022 m.
Procentinis skirtumas tarp dokumentuose užfiksuoto ir prognozuojamo mirčių skaičiaus 2020 m. buvo didžiausias 28 % šalių, 2021 m. – 46 %, o 2022 m. – 26 %.
Neaišku, kiek iš šių perteklinių mirčių atspindi COVID-19 infekcijos poveikį arba netiesioginį izoliavimo priemonių ir skiepijimo programų poveikį, sako mokslininkai.
Nors tikėtina, kad netiesioginis izoliavimo priemonių poveikis pakeitė ligų mastą ir pobūdį dėl daugelio mirties priežasčių po pandemijos, sunku įrodyti tuos, kuriuos sukėlė ribotas sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas ir socialiniai bei ekonominiai sukrėtimai, priduria jie.
Tyrėjai pripažįsta įvairius savo išvadų apribojimus, įskaitant kai kurių duomenų neišsamumą (ypač 2022 m.), nes tam tikrose šalyse gali praeiti mėnesiai ar net metai, kol mirtis bus užregistruota, aiškina jie.
Be to, šių duomenų rinkimo būdas įvairiose šalyse skiriasi, pabrėžia mokslininkai, kurie taip pat pabrėžia, kad jų naudojami duomenys nepateikė išsamaus pagrindinių savybių, tokių kaip amžius ar lytis, stratifikacijos.
Nepaisant to, jie daro išvadą: „Nepaisant COVID-19 ribojimo priemonių ir COVID-19 vakcinų įgyvendinimo, perteklinis mirtingumas Vakarų pasaulyje išliko aukštas jau trejus metus iš eilės. Tai precedento neturinti ir kelia rimtą susirūpinimą.
„Vyriausybės lyderiai ir politikos formuotojai turi nuodugniai ištirti pagrindines nuolatinio per didelio mirtingumo priežastis ir įvertinti savo sveikatos krizių politiką.