Ligų profilaktika
Norint išsaugoti gerą sveikatą, būtina organizmą aprūpinti visomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, o pirmiausia vitaminais, kurių gausa garsėja žalumynai. Bene daugiausiai jų turi lapinės salotos. Jose yra vitamino B1, B2, C, E, K, PP, provitamino A, folinės rūgšties ir kt. Nemažai jose ir mineralinių medžiagų – geležies, kalio, kalcio, magnio, fosforo. Be to, yra organinių rūgščių, cukraus, lengvai pasisavinamų baltymų, ląstelienos.
Rabarbarai garsėja organinių rūgščių gausa. Be to, jie turi karotino, vitaminų C, PP, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų juose daugiausiai yra kalio, geležies, fosforo, magnio. Rabarbaruose yra cukraus, pektininių bei rauginių medžiagų ir flavonoidų.
Labai naudingas žalumynas yra petražolė, turinti labai daug vitamino C, pagerinančio jose esančios geležies pasisavinimą. Jos lapuose ir šaknyse yra vitaminų A, B1, B2, PP, karotino, folinės rūgšties. Be to, juose yra angliavandenių, pektininių medžiagų, flavonoidų, fitoncidų, magnio, kalcio, fosforo.
Pipirnė turi daug mineralinių medžiagų (geležies, sieros, magnio, kalcio, jodo), glikozidų, eterinių aliejų, vitaminų C (100-te g – apie 30-40 mg), B1, K, provitamino A.
Lapinėse garstyčiose yra vitaminų A, B, C, PP ir kalio, kalcio bei geležies, o gelsvėje – daug organinių rūgščių, eterinių aliejų, krakmolo, vitaminų, kumarinų, rauginių medžiagų. Gelsvės šaknyse yra furokumarinų, cukraus, lecitino, dervų.
Ligų gydymas
Skrandžio bei žarnyno ligos (meteorizmas, cholecistitas, tulžies latakų diskinezija, vidurių užkietėjimas):
* Rekomenduotina kasdien suvartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus šviežių salotų sulčių.
* 15 g smulkintų gelsvės lapų bei šaknų užpilama 3 stiklinėmis verdančio vandens, po keleto valandų perkošiama. Vartojama po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
* Apsinuodijus (ypač grybais), rekomenduojama vartoti lapinės garstyčios sultis.
Bronchitas ir kitos kvėpavimo takų ligos, pasireiškiančios kosuliu:
* 40 g gelsvės šaknų užpilama 1 l vandens, po 12 valandų užvirinama ir 5 minutes palaikoma ant silpnos ugnies, po 30 minučių perkošiama. Išgeriama per dieną.
* Prieš naktį ant krūtinės ir nugaros dedama trintų lapinės garstyčios lapelių bei stiebelių kompresus (prieš dedant odą patepama vazelinu).
* 0,5 g džiovintų salotų lapų užpilama 1 l verdančio vandens, po 2 valandų perkošiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Širdies bei kraujagyslių sistemos, antinksčių, skydliaukės ligos:
* 3 kartus per dieną nevalgius suvartojama po 2-4 valgomuosius šaukštus petražolių lapelių sulčių.
Inkstų ir šlapimo pūslės ligos ir jų sukelti tinimai:
* 1 arbatinį šaukštelį gelsvės šaknų bei lapų užpilama 1 stikline verdančio vandens, 10 minučių pakaitinama vandens vonelėje, truputį atvėsinama, perkošiama. Per dieną suvartojama 2-3 stiklines antpilo.
* 800 g petražolių lapelių emaliuotame inde užpilama 1 l nepasterizuoto pieno, nevirinant pakaitinama orkaitėje, kol išgaruoja pusė skysčio, perkošiama. Vartojama kas valandą po 1-2 valgomuosius šaukštus.
Druskų sankaupos, podagra, artritas, reumatas:
* 1 arbatinį šaukštelį salotų lapų užpilama 0,6 l verdančio vandens, po 4 valandų perkošiama. Siekiant sušvelninti skausmus vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
* Ant skaudamų vietų dedama šviežių garstyčių lapų. Kad lapai geriau priglustų, prieš tai pašalinama jų stambiąsias gyslas, pakaitinama karštu lygintuvu ir patepama alyvuogių aliejumi.
Akių ligos:
* Vystantis kataraktai, esant ragenos opai, sergant junginės uždegimu, sumaišoma po lygiai petražolių lapelių, morkų bei salierų sulčių ir geriama bei daroma pavilgus.
Augalai – grožiui
Esant sausai odai:
* Keletą trintų salotų lapų sumaišoma su 2 valgomaisiais šaukštais grietinės arba rūgpienio (jei oda labai sausa, galima įpilti 0,5 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus) ir aptepama veidą.
* 1 valgomąjį šaukštą smulkintų krapų sumaišoma su 1 arbatiniu šaukšteliu alyvuogių aliejaus bei žiupsneliu avižų miltų ir šia mase aptepama veidą.
Esant riebiai odai:
* Smulkiai supjaustytus salotų lapus apšlakstoma alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis ir uždedama ant veido.
Turint pigmentuotą ir strazdanotą odą:
* 2 valgomuosius šaukštus petražolių lapelių užpilama 1 stikline karšto vandens, atvėsinama, perkošiama ir šiuo losjonu valoma veidą.
Sudirgusiai, spuoguotai, saulėje nudegusiai odai:
* Supjaustytus salotų lapus užpilama dideliu kiekiu vandens, 5 minutes pavirinama, išgriebiama, sudedama ant marlės ir priglaudžiama prie veido. Šiuo antpilu reguliariai vilgoma veidą.
Kulinarijoje ir medicinoje
Kulinarijoje ir ligoms gydyti galima naudoti ne tik darže užaugintus žalumynus, bet ir naudingų medžiagų bei gydomųjų savybių nestokojančius įvairius laukinius augalus arba gėles. Pavyzdžiui:
* Varnalėša. Joje yra daug įvairių vitaminų bei mikroelementų. Iš jos šaknų galima kepti kotletus ir gaminti garnyrus arba dėti jų į sriubas vietoje bulvių. Varnalėšų šaknys ypač skanios iškeptos. Liaudies medicinoje jomis gydomas reumatas, malšinami uždegimai ir normalizuojama medžiagų apykaita.
* Dilgėlės. Jos turi labai daug vitamino C, nemažai vitaminų A, B1, B2, karotino, geležies, magnio, vario, fitoncidų ir organinių rūgščių. Iš jų galima virti sriubas, gaminti salotas. Liaudies medicinoje jos rekomenduotinos kraujuojant, sergant inkstų, kepenų ligomis, reumatu, bronchitu, uždegiminėmis ligomis, sutrikus menstruacijų ciklui.
* Kiaulpienė. Ji turi vitaminų A, B2, C ir nemažai kitokių naudingų medžiagų. Jos lapai tinka salotoms, troškiniams, prie mėsos patiekalų, o šaknys – gėrimui, labai primenančiam kavą, gaminti. Liaudies medicinoje kiaulpienė – apetitą gerinantis, skrandžio bei žarnyno ligas ir aterosklerozę gydantis, karščiavimą mažinantis vaistas.
* Nasturta. Joje yra provitamino A, vitaminų B1, B2, C, jodo, kalio ir fosforo druskų. Kulinarijoje naudojami švieži nasturtų lapai, kieti žiedpumpuriai ir nesunokusios sėklos. Jų dedama į salotas, padažus, marinatus, sriubas, troškinius. Liaudies medicinos atstovai nasturtomis gydo gripą ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, moterų klimakterinius negalavimus, depresiją, padidėjusį dirglumą.
* Raktažolė. Ji garsėja vitamino C gausa. Švieži raktažolės lapai tinka salotoms, džiovinti – arbatai. Toji arbata tinka mažakraujystei gydyti bei nervams raminti, o iš raktažolės pagamintas tepalas – egzemai gydyti.
Atsargumas gėdos nedaro
Nors žalumynai labai naudingi, bet piktnaudžiauti jais nevalia. Gaminant iš jų patiekalus, derėtų nepamiršti, kad:
* Sergant meteorizmu, nerekomenduotina valgyti salotų lapų.
* Nėštumo periodu arba sergant ūminiu glomerulonefritu, negalima gydytis vaistine gelsve.
* Nėštumo periodu negalima valgyti daug petražolių, nes jos stimuliuoja kraujo samplūdį į mažojo dubens organus bei gimdos susitraukimus, dėl kurių gali įvykti persileidimas.
* Rabarbarai nerekomenduotini sergant reumatu, podagra, šlapimo sistemos ligomis, akmenlige. Rabarbaruose yra daug rūgštynių rūgšties, kurios dideli kiekiai yra toksiški. Per daug jų prisivalgius gali kamuoti šleikštulys ir traukuliai. Mažiems vaikams taip gali atsitikti vos nuo 3-4 g šios rūgšties.