COVID tyrimo ataskaita yra puikus vadovas ruošiantis kitai pandemijai – dėl sveikatos mažinimo kyla pavojus

Naujų pandemijų numatymas analizuojant rekombinantinių virusų genomų duomenis

Ligos, sindromai

Michaelas Bakeris, Amanda Kvalsvig, Collinas Tukuitonga ir Nickas Wilsonas, „The Conversation“

Didėjanti epidemijų ir pandemijų grėsmė skatina vyriausybę skubiai imtis veiksmų pagal ilgai laukto tyrimo dėl Naujosios Zelandijos atsako į COVID rekomendacijas.

Karališkoji COVID-19 tyrimo komisija nustatė, kad Naujoji Zelandija, kaip ir dauguma kitų šalių, nebuvo gerai pasirengusi COVID masto ir trukmės pandemijai.

Siekdama pasiruošti kitai neišvengiamai pandemijai, ataskaitoje teigiama, kad Naujoji Zelandija turi stiprinti visuomenės sveikatos pajėgumus, kad padidintų sprendimų priėmėjams prieinamas reagavimo galimybes ir priemones.

Didelis klausimas yra, kada ir kaip vyriausybė įgyvendins šias rekomendacijas, ypač mažinant darbo vietas ir visuomenės sveikatos pajėgumų mažinimą.

Te Whatu Ora/Health NZ ketina atleisti dar 1500 darbo vietų (be daugiau nei 500 savanoriškų atleidimo), įskaitant pareigas nacionalinėje visuomenės sveikatos tarnyboje ir jos skaitmeninėse bei duomenų komandose.

Šios galimybės yra labai svarbios bet kokiam būsimam atsakui į pandemiją, todėl yra rimtas argumentas sustabdyti mažinimą, kol Naujoji Zelandija įgyvendins COVID tyrimo rekomendacijas.

Strategija yra svarbiausia

Ataskaitoje daroma išvada, kad Naujosios Zelandijos pašalinimo strategija buvo labai sėkminga, tačiau turėjo platų poveikį visiems gyvenimo aspektams.

Pagal strategiją reikėjo anksti taikyti sienų kontrolę, užrakinti ir kitus apribojimus, kurie padėjo užkirsti kelią plačiai paplitusiai infekcijai, kol dauguma gyventojų nebuvo paskiepyti. Dėl šio atsako Naujosios Zelandijos mirtingumas nuo COVID buvo vienas žemiausių pasaulyje.

Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad pandemijai įsibėgėjus iki 2021 m. pabaigos, neigiamas poveikis išaugo. Pandemijos kontrolė buvo sutelkta į įgaliojimus, įskaitant viešų susibūrimų apribojimus, karantiną ir izoliaciją, kontaktų atsekimą, maskavimo ir skiepijimo reikalavimus.

Poveikis apėmė mažėjantį pasitikėjimą vyriausybe kai kuriose bendruomenėse ir socialinės sanglaudos praradimą. Dvejojimas vakcinomis tapo vis didesniu iššūkiu vakcinų diegimui, kurį lėmė dezinformacijos ir dezinformacijos poveikis.

Komisijos ataskaitoje teigiama, kad užsitęsusi pandemija ir aiškios pašalinimo strategijos nebuvimas padidino sunkumų.

Pandemijos planavimo kelių žemėlapis

Ataskaitoje nurodoma, kaip COVID išplėtė tarptautinį supratimą apie pandemijos sukėlėjus, kuriems dėl jų masto ir trukmės reikia kitokio atsako nei į daugelį kitų ekstremalių situacijų.

Šiam iššūkiui naudingas aiškus strateginis vadovavimas kartu su stipria socialine sanglauda ir pasitikėjimu. Pandemijos reikalauja išankstinio valdymo, ilgalaikio planavimo ir investicijų. Ši išvada atitinka pirmojo paskelbto JK COVID tyrimo modulio išvadas.

Ataskaitoje pateiktos 39 rekomendacijos yra sveikintinas ir reikalingas ateities pandemijos planavimo planas. Jame reikalaujama, kad centrinė agentūra koordinuotų visos vyriausybės pasirengimą ir reagavimo į pandemijas ir kitas nacionalines grėsmes planavimą, kartu su sustiprintu scenarijų planavimu ir modeliavimu.

Šis planavimas apimtų konkretiems sektoriams skirtus planus. Sveikatos apsaugos ministerija būtų atsakinga už svarbiausią sektorių planavimą, susijusį su visos valdžios planu.

Šiame labai išplėstame pandemijos plane būtų nustatytos įvairios visuomenės sveikatos strategijos (pvz., likvidavimas, slopinimas ir švelninimas) ir susijusios visuomenės sveikatos bei socialinės priemonės, taip pat gairės, kaip jas būtų galima taikyti.

Planas apimtų karantino ir izoliavimo priemones, kontaktų atsekimą, testavimą, vakcinaciją, infekcijų prevenciją ir kontrolę bei informacijos ir duomenų pajėgumus, kad būtų galima reaguoti į pandemiją.

Rekomendacijose taip pat numatyta pagerinti viešojo sektoriaus agentūrų darbą kartu su iwi pandemijos metu, siekiant paremti Karūnos santykius su maoriais pagal te Tiriti o Waitangi.

Tačiau ataskaitoje daug nekalbama apie ilgalaikio COVID infekcijos poveikio mažinimą, ypač didelę ilgalaikio COVID naštą. Pandemija vis dar tęsiasi ir tebėra svarbi vakcinacija bei pastangos sumažinti infekcijas. Tai sritis, kuriai Australijos COVID tyrimo ataskaitoje buvo skiriamas didesnis dėmesys.

Įgyvendinimo iššūkiai

Galutinė ataskaitos rekomendacija yra kritinė. Jame raginama paskirti vyriausybės ministrą, kuris vadovautų įgyvendinimo procesui, ir kas šešis mėnesius teikti pažangos ataskaitas viešai. Čia mums reikia aiškaus koalicinės vyriausybės atsakymo.

Įgyvendinimas turėtų prasidėti nedelsiant, teigiama pranešime. Tačiau gali būti, kad veiksmai gali būti atidėti iki pirmojo 2026 m. pusmečio, kol laukiame papildomo antrojo tyrimo etapo. Taip bus išsamiau apžvelgti mūsų atsako į COVID-19 aspektai.

Tačiau pagrindinė logistinė kliūtis įgyvendinimui yra pagrindinių vyriausybinių agentūrų, reikalingų šiam darbui atlikti, sumažinimas. Situacija Naujojoje Zelandijoje visiškai prieštarauja Australijai, kur jų ataskaitos paskelbimas sutapo su pranešimu apie 251 milijono Australijos dolerių investicijas į nacionalinio ligų kontrolės centro įkūrimą.

Naujosios Zelandijos pandemijos pajėgumų sukūrimas taip pat padėtų kontroliuoti dabartinę kokliušo epidemiją ir užkirsti kelią galimai nacionalinei tymų epidemijai.

Tuo tarpu būsimų pandemijų rizika didėja. Modeliavimas rodo, kad per ateinantį dešimtmetį kita COVID masto pandemija yra 18–26 %.

Egzistuoja ilgas ir vis didėjantis infekcijų sukėlėjų, galinčių sukelti pandemiją, sąrašas. Šiame sąraše pirmoje vietoje yra gripas, o paukščių gripo (H5N1 gripo) rizika didėja, kai jis prisitaiko prie naujų žinduolių šeimininkų, pavyzdžiui, galvijų, o dabar ir žmonių Šiaurės Amerikoje.

Turime planą, dabar mums tereikia greito vyriausybės atsako, iniciatyvaus vadovavimo ir išankstinio sprendimų priėmimo, kad Naujoji Zelandija būtų pasirengusi pandemijai, kurios jai skubiai reikia.