Pacientams, sergantiems celiakija, yra didesnė rizika susirgti bet kokia lėtine kepenų liga. Šis rizikos padidėjimas gali išlikti mažiausiai 25 metus po celiakijos diagnozės. Išvados, paskelbtos m Lancet regioninė sveikata – Europapabrėžia klinikinį budrumą dėl kepenų ligos požymių pacientams, sergantiems celiakija, kad būtų išvengta didelių nepageidaujamų kepenų pasekmių.
Tyrėjai nustatė daugiau nei 48 000 pacientų, sergančių biopsija patvirtinta celiakija Švedijos ESPRESSO kohortoje, ir daugiau nei 231 000 atitikusių bendrosios populiacijos etaloninių asmenų 1969–2017 m.
Vidutiniškai 16 metų stebėjimo laikotarpiu pacientams, sergantiems celiakija, buvo dvigubai didesnė rizika susirgti bet kokia lėtine kepenų liga, palyginti su kitais etaloniniais asmenimis iš bendros populiacijos.
Padidėjusi rizika išliko, todėl per 25 metus po celiakijos diagnozavimo atsirado vienas papildomas lėtinės kepenų ligos atvejis iš 110 pacientų. Pacientams, sergantiems celiakija, kurie kartu sirgo autoimuninėmis ar su medžiagų apykaitos ligomis susijusiomis ligomis, rizika buvo dar didesnė.
„Absoliutus bet kokios lėtinės kepenų ligos rizikos skirtumas tarp pacientų, sergančių celiakija, ir etaloninių asmenų buvo nedidelis“, – sako pirmasis tyrimo autorius, mokslų daktaras Jialu Yao. Karolinskos instituto Medicinos epidemiologijos ir biostatistikos katedros studentė.
„Tačiau santykinė rizika susirgti autoimuninėmis kepenų ligomis ir su medžiagų apykaitos sutrikimais susijusia steatotine kepenų liga išsiskyrė tarp ištirtų lėtinių kepenų ligų, o taškai buvo atitinkamai 4,86 ir 2,54.
Rekomenduojamas stebėjimas
Rezultatai atitinka dabartines gaires, kuriose rekomenduojama stebėti kepenų fermentus atliekant medicininę celiakija sergančių pacientų priežiūrą.
„Be to, kad gydytojai, dirbantys su pacientais, sergančiais celiakija, yra budrūs ir stebi progresuojančios kepenų ligos požymius, pradėdami dietą be glitimo, turėtų juos informuoti apie lėtinės kepenų ligos rizikos veiksnius ir atkreipti dėmesį į medžiagų apykaitos parametrus“, – sako vyresnysis autorius Jonas. F. Ludvigssonas, Karolinska instituto Medicinos epidemiologijos ir biostatistikos katedros profesorius ir Örebro universitetinės ligoninės pediatras.
„Dėmesingas kepenų ligų rizikos veiksniams gali būti ypač svarbus pacientams, sergantiems autoimuninėmis ar su metabolinėmis ligomis susijusiomis ligomis.
„Teigiamą ryšį tarp celiakijos ir lėtinės kepenų ligos gali lemti genetiniai ir imunologiniai veiksniai arba šalutinis dietos be glitimo su nesubalansuota mityba poveikis“, – sako Jialu Yao.
„Tolimesni tyrimai turėtų būti sutelkti į pagrindinius mechanizmus ir dietos be glitimo poveikį kepenims, kad būtų galima geriau gydyti klinikinę priežiūrą.”