Ar galima kontroliuoti įtampos sukeliamus valgymo protrūkius

15729

Grožis, buitis

Svarbiausia žinoti, kada įveikti šią silpnybę, o kada jai leisti netrukdomai pasireikšti.

Tarkime, ką tik susiginčijote su artima drauge, darbovietėje į pabaigą artėja svarbaus projekto atlikimo terminas, jūs įsitempusi, skubate ir… staiga pajuntate stiprų, beveik nekontroliuojamą troškimą prisikimšti pilvą ko nors saldaus. Jūs tai jau patyrėte?

Dauguma mūsų, neišskiriant ir vyrų, kartkartėmis pajuntame trauką kokiam nors valgiui. Devyniais atvejais iš dešimties tai būna vadinamas “nesveikas” maistas, kuriame labai daug riebalų, cukraus ar druskos. Mūsų organizmas be galo retai gauna “komandą” suvalgyti ką nors naudingo kūnui, pavyzdžiui, lėkštę daržovių arba dubenėlį salotų.
Nenugalimo troškimo ką nors kramsnoti priežastis mokslininkai bando išsiaiškinti nebe pirmą dešimtmetį.

Pasak vienos iš teorijų, noras valgyti tam tikrą produktą sąlygotas kokios nors medžiagos trūkumo organizme. Sakykim, jeigu jūs kremtate sūrius traškučius, tai visai gali būti, kad bandote “likviduoti” sodos trūkumą organizme. Dauguma sveikatos ekspertų sutinka su tuo, jog tam tikrų maisto produktų troškimas yra kur kas sudėtingesnė problema, apimanti ir fiziologinius, ir psichologinius veiksnius.

Kai kuriuose moksliniuose darbuose šis nesąmoningas maisto troškimas siejamas su vienos iš veikliųjų smegenų cheminių medžiagų – serotonino lygio pokyčiu. Kaip žinome, ši medžiaga veikia žmogaus nuotaiką. Todėl sumažėjus serotonino kiekiui smegenyse pasijuntame prislėgtos, ima kankinti depresija. Manoma, jog tuo metu organizmas labiausiai “reikalauja” karbohidratų turtingo maisto.

Užkandus smegenyse padaugėja serotonino. Vadinasi, pakilesnė tampa ir mūsų nuotaika. Kiti tyrimai teigia, kad dauguma žmonių trokšta pasmaguriauti valgių, kuriuose yra didelis riebalų bei cukraus kiekis. Abu šie produktai padeda išsiskirti endorfinams – veikliosioms smegenų cheminėms medžiagoms, sukeliančioms pasitenkinimo jausmą.

Daugeliui moterų šis nepaaiškinamas noras pasireiškia tam tikrais menstruacinio ciklo periodais. Priešmenstruacinė būsena pasireiškia saldainių, daug karbohidratų turinčio maisto “paklausos” padidėjimu. Taip tikriausiai atsitinka todėl, kad prieš pat prasidedant mėnesinėms sumažėja serotonino kiekis smegenyse ir organizmas bando kompensuoti šį sumažėjimą reikalaudamas daugiau krakmolingo maisto.

Mokslui taip pat žinoma, jog prieš prasidedant menstruacijoms pagreitėja organizmo medžiagų apykaita. Tuo metu mes sparčiau “deginame” kalorijas, todėl, norėdamos patenkinti išaugusį apetitą, privalome per dieną gauti vidutiniškai 400 kalorijų daugiau negu įprasta. Kai kurie tyrimai rodo, jog daugelis moterų mėnesinių metu negali atsispirti pagundai paskanauti mėsos. Matyt, tai susiję su tuo, kad menstruacijų metu prarandama didelį kiekį geležies, ir jos trūkumą padeda kompensuoti mėsa. Tačiau pats populiariausias to laikotarpio silpnosios lyties atstovių produktas, be abejo, yra šokoladas. Šis skanėstas stimuliuoja natūralių skausmą malšinančių medžiagų endorfinų gamybą, be to, jame yra šiek tiek kofeino, sėkmingai papildančio senkančias organizmo energijos atsargas.

Nėščios moterys paprastai įsigeidžia neįprastų maisto produktų. Taip atsitinka todėl, kad hormoniniai pokyčiai sąlygoja skonio receptorių pokyčius.

Medicininių tyrimų duomenimis, nėščioms moterims reikia daug sodos, kadangi tik taip galima atkurti normalų skysčių balansą – tuo ir aiškinamas keistas kai kurių moterų “įjunkimas” į sūrius valgius. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius moteriai reikia daugiau kalorijų, todėl nenuostabu, jog tuo metu jos leidžia sau pasilepinti labai kaloringais produktais. Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tai tiesiog biologiškai užprogramuotas procesas. Tik nedaugelis moterų nėštumo metu trokšta valgyti tokius, atrodytų, nevalgomus dalykus kaip anglis arba žemė. Šis retas fenomenas iki šiol dar neišaiškintas, ypač tais atvejais, kai valgomos medžiagos būna toksiškos ir gali pakenkti vaisiui. Jei esate sunerimusi dėl panašios priežasties, kreipkitės į savo gydytoją.

Atsitiktiniai užkandžiavimai gali tapti įpročiu, o tai savo ruožtu gali sąlygoti svorio augimą. Psichologai mano, jog žmonės dažnai tiesiog būna apsėsti minties išbraukti iš savo valgiaraščio visus bent kiek kaloringesnius patiekalus, maisto produktus, kuriuose daug riebalų ar cukraus. Įtampai pasiekus tokią ribą, kai noras valgyti tampa nebeįveikiamas, vieną gražią dieną šie piliečiai tiesiog “šturmuoja” šaldytuvą ir prisišveičia tiek, kad pasidaro sunku pakilti nuo kėdės. Kaltės jausmas dar labiau pablogina situaciją – dėl to nelaiminga “auka” pradeda dar daugiau valgyti.

Dauguma ekspertų sutinka su nuomone, jog norint kontroliuoti tokių atsitiktinių užkandžių daromą įtaką reikia dažnai valgyti nedidelius mėgiamo maisto kiekius. Patenkindamos atsitiktinai kilusį norą pasilepinti kaloringu valgiu, pavyzdžiui, gabalėliu torto arba pica, jūs nenusižengiate sveikai mitybai. Pagrindinis principas, kuris padės išvengti liūdnų pasekmių valgant kaloringus bei daug cukraus turinčius valgius – tai saiko jausmas.

Patarimai, kaip kontroliuoti mitybą

Valgykite dažniau. Jeigu kas keletą valandų valgysite arba užkandžiausite, bus kur kas mažesnė tikimybė, jog pavargsite bei išalksite ir prireiks saldžių užkandžių.

Būkite kūrybiška. Pavyzdžiui, jei negalite apsieiti be bulvių traškučių, visada pirkite patį mažiausią pakelį. Tuomet nebereikės bandyti savo kantrybės žvelgiant į visai šeimynai skirtą milžinišką pakuotę.

Mąstykite pozityviai. Jeigu jau nutarėte suvalgyti šiek tiek mėgstamų užkandžių, tai nereiškia, jog esate pasmerkta persivalgyti. Puikiai galite kontroliuoti tai, ką valgote ir kiek valgote. Kartais, atrodytų, nenugalimas noras užkrimsti praeina, todėl neskubėkite iš karto pulti prie lėkštės. Pabandykite išeiti pasivaikščioti arba paskaitykite knygą – tai padės nutolti nuo minčių apie maistą.

Saugokitės ligų. Kartais toks nesuprantamas troškimas pasmaguriauti gali būti rimtos ligos požymis. Štai, pavyzdžiui, nekontroliuojamas troškulys gali būti diabeto požymis, o noras valgyti sūrius valgius – antinksčių nepakankamumo įrodymas. Jei įtariate, kad “kažkas ne taip”, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.

Mažinkite kalorijų kiekį. Apsirūpinkite tais savo mėgiamais užkandžiais, kurių kaloringumas mažesnis bent jau 25 procentais. Atsiradus “būtinybei”, po ranka visada turėsite sveikesnį ir ne tokį kaloringą produktą.

Nustokite save kaltinti. Mokslininkai nustatė, jog kaltė verčia jaustis žmogų patyrus nesėkmę, o tai savo ruožtu padidina tikimybę, kad vietoj vieno saldžių užkandžių pakelio jūs ištuštinsite du.

Prie šaldytuvo pastatykite barikadą. Visada po ranka turėkite užkandžių, kuriuos, prieš valgant, reikia kaip nors paruošti. Šiam tikslui puikiai tiktų apelsinai – juos reikia nulupti, keptos bulvės – jas privalu pašildyti. Kartais tokiais atvejais noras užkandžiauti gali susilpnėti arba net visai išblėsti.

Perpraskite, kokios priežastys sukelia “alkį”.

Dauguma žmonių puola prie užkandžių veikiami streso, pavyzdžiui, po ginčo su partneriu. Nepasiduokite: užuot ieškojusi paguodos saldumynų maišeliuose, verčiau dešimčiai minučių ištrūkite iš stresinės situacijos. Pamatysite – maisto troškimas kaipmat išnyks. Prasidėjus valgymo “priepuoliui”, užsirašykite viską, ką ketinate suvalgyti, taip pat ir nedidelius užkandžius, – tai sumažins riziką, kad valgysite sveikatai žalingą maistą.