Alternatyvieji opaligės profilaktikos būdai

15030

Grožis, buitis

Opaligę gydančių vaistų ypatumai

Opaligė gali būti gydoma įvairiais vaistais: antibiotikais, malšinančiais skausmą, mažinančiais skrandžio sekreto rūgštingumą ir kt. Antibiotikai, skiriami bakterijų (Helicobacter pylori) sukeltai opaligei gydyti, ne tik išgydo opaligę, bet ir dažniausiai apsaugo nuo jos pasikartojimo. Tačiau jie naikina ne tik pavojingas bakterijas, bet ir naudingąją žarnyno mikroflorą, todėl gali sutrikdyti jo veiklą. Skausmą malšinantys vaistai, kuriuose nėra acetilsalicilo rūgšties, pašalina skausmus nesutrikdydami virškinamojo trakto veiklos. Deja, išnykus skausmui, ligonis dažniau pažeidinėja dietą, todėl neretai liga paūmėja. Skrandžio sekreto rūgštingumą mažinantys vaistai sustabdo opaligės progresavimą bet sumažėjus rūgštingumui gali pablogėti virškinimas.

Alternatyvūs opaligės profilaktikos būdai padeda išvengti visų minėtų negerovių. O taikomi kartu su medikamentais, gali pagreitinti gijimą.

 

Paprasčiausia profilaktika

Kadangi opaligę gali platinti bakterijos, tai reikia atsargiau elgtis su ja sergančiais žmonėmis: su jais nesibučiuoti, nevalgyti iš jų naudotų indų, o prieš kiekvieną valgį būtinai nusiplauti rankas. Apskritai, siekiant išvengti opaligės, reikia sveikai ir reguliariai maitintis, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais, kuriuose yra acetilsalicilo rūgšties, nerūkyti, saugotis stresų. O jeigu jų išvengti neįmanoma, reikia bent išmokti greitai juos neutralizuoti. Kaip tai padaryti, gali patarti psichoterapeutas.

Opaligės profilaktikai ypač svarbu valgyti daug vaisių, daržovių ir rupių grūdinių produktų, kuriuose esanti ląsteliena neleidžia skrandyje kauptis rūgščių pertekliui ir pagerina virškinimo procesus.

Opaligės vystymąsi gali paskatinti organizmo netoleruojami produktai, vadinamieji alergenai, kurie dirgina skrandžio sieneles. „Populiariausi” alergenai yra pieno produktai, citrusiniai vaisiai, kviečiai, braškės, sojos produktai, moliuskai, riešutai, šokoladas. Dažnai skrandžiui kenkia ir aštrus, šaltas, rūgštus maistas. Žinant, kokiems produktams organizmas jautrus, reikia jų atsisakyti, o nežinant būtina išaiškinti: atsisakyti įtariamo produkto, o vėl pradėjus jį vartoti stebėti organizmo reakciją. Galima kreiptis į gydytoją, kad skirtų specialius kraujo tyrimus maisto alergenams nustatyti.

 

Vitaminai, aminorūgštys, mikroelementai, probiotikai

Opaligės profilaktikai ir gydymui labai svarbūs vitaminai A bei C, cinkas ir L-gliutaminas bei kitos aminorūgštys. Vitaminas A stiprina skrandžio sieneles, vitaminas C kovoja su Helicobacter pylori, L-gliutaminas pagerina skrandžio gleivinės ląstelių atsinaujinimą, cinkas mažina žalingą streso poveikį skrandžiui. Padidėjus opaligės išsivystymo tikimybei arba ja jau sergant, pasitarus su gydytoju, reikia specialiai vartoti šių medžiagų preparatus.

Jeigu opaligė jau išsivysčiusi ir yra gydoma antibiotikais, kartu reikia vartoti ir vadinamuosius probiotikus, kurie sušvelnina šių vaistų kenksmingą poveikį (normalizuoja pažeistą žarnyno mikroflorą). Jų nederėtų iš karto atsisakyti ir baigus gydymą antibiotikais.

 

Sultys ir sakai

Kopūstų (ypač briuselinių) sultys tinka ne tik opaligės, bet ir kitų skrandžio ligų profilaktikai. Jos padeda užgydyti ir jau atsivėrusią opą. Briuselinių kopūstų sultyse esanti medžiaga sulforafanas naikina Helicobacter pylori. Rekomenduojama 10-14 dienų kasdien išgerti po 950 g kopūstų sulčių. Galima jas truputį paskaninti morkų sultimis.

Medžių sakai aptraukia skrandžio sieneles ir sušvelnina jo rūgštaus sekreto poveikį.

 

Fitoterapija

Rudosios guobos žievė aptraukia ir ramina skrandžio gleivinę. Ji tinka įvairios kilmės opinių ligų profilaktikai ir gydymui. 2 valgomuosius šaukštus smulkintos žievės reikia lėtai maišyti su šaltu vandeniu, kol susidaro tiršta masė, pasaldinti medumi ir suvartoti per dieną (tarp valgymų).

 

 

Pasirūpinkime kūno, jausmų ir proto švara

Yra nepadoru išeiti į gatvę murzinu veidu, neplauta bei susivėlusia galva. Tai atbaidytų netgi gerus pažįstamus, o ir artimiausiems žmonėms būtų nemalonu išvysti jus tokį. Tačiau tik nedaugelis žmonių stengiasi išlaikyti švarų savo organizmą, nors organizmo švara yra daug svarbesnė puikiai sveikatai ir gerai savijautai.

Puiki sveikata – tai natūrali būsena: jeigu mes neteršiame savo organizmo ir paisome jo intuityvių norų, savireguliacijos mechanizmas veikia sklandžiai ir organizmas išlieka sveikas. Štai paprastutis pavyzdys: tarkime, nusipirkote naujutėlį gražutį automobilį. Juo važinėti – didžiulis malonumas! Bet jūs tik naudojatės automobiliu: niekada jo neplaunate ir nevalote, pilate bet kokius degalus bei naudojate pigiausią alyvą, važinėjate didžiuliu greičiu po dvidešimt valandų per parą. Kaip manote, kiek laiko normaliai važiuos šitaip eksploatuojamas automobilis? O kodėl daugelis žmonių šitaip elgiasi su savo organizmu? Tik todėl, kad jis vis dar „veikia”, laikosi visomis išgalėmis, stengdamasis žūtbūt nepasiduoti ligoms?..

Valyti organizmą efektyviausia pavasarį ir rudenį, nes tuo metu gamtoje esama natūralių „valiklių”. Pavasarį tai – jauni augalai, kurių ląstelėse dar nespėjo įvykti negatyvių pokyčių. Augalai, kupini tirpsmo vandens galios, yra ypač naudingi. Pavasarį gamta bunda iš žiemos snaudulio; tai natūralaus valymosi laikas, kai mūsų organizmas labai jautriai reaguoja į gamtos ritmus, taigi būtinai reikia paisyti šio jo proveržio. Pavasarinis organizmo valymas – tai valymas, suteikiantis jaunystės, džiaugsmo ir energijos. Tai ląstelių atjauninimo bei atnaujinimo laikas.

Rudenį gamta rengiasi žiemos miegui, atsikratydama visko, kas nebereikalinga ir panaudota, tačiau ji tai daro labai gražiai. Rudeninis organizmo valymas turi būti išsamesnis ir „rimtesnis”. Tuomet organizmo ląstelės sukaupia jėgų ir sustiprėja, paruošdamos organizmą gyvenimui nepalankiomis sąlygomis.

Organizmo valymą pavasarį bei rudenį galima palyginti su kapitaliniu tvarkymusi ar netgi būsto remontu, o švelnesnį valymą – per visus metus – su kasdieniu namų tvarkymu. Jeigu savo namuose apsitvarkytumėte tik rudenį ir pavasarį, kaip jie atrodytų?! Tas pat ir su mūsų organizmu: dulkes ant stalo mes pastebime, o šlakų bei teršalų savo virškinamajame trakte – ne. Dažniausiai mes nė nesusimąstome apie savo organizmo būklę, kol jis nepateikia mums „ultimatumo”, tai yra rimtai suserga. Tuomet dauguma žmonių labai nustemba: kodėl taip atsitiko? Juk dar vakar jaučiausi kuo puikiausiai! O juk tarsi snaigė prie snaigės kaupėsi lavina, kuri, regis, dėl menkiausio nesklandumo pratrūko…

Mylėkite savo organizmą, rūpinkitės juo ir puoselėkite ne tik išorę, bet ir vidų. Visada įsiklausykite, ko jis prašo ar reikalauja – ir nugyvensite ilgą, aktyvų bei turiningą gyvenimą.

 

Neužterškite emocijų

Visose pasaulio kultūrose galioja elgesio taisyklės. Ir tai ne atsitiktinumas. Mokėjimas elgtis viešumoje, gebėjimas valdyti savo reakcijas bei emocijas – tai visos tautos ir kiekvieno atskiro žmogaus klestėjimo garantas. Visuomet palankiai žiūrima į geranoriškus, ramius, geraširdžius bei mandagius žmones. Šios savybės padeda išlaikyti puikią paties žmogaus ir jį supančių aplinkinių sveikatą.

Tačiau paprastai labai sunku būna tiems, kuriems tenka nuolat bendrauti su daug žmonių – netgi ne dėl profesijos ar veiklos pobūdžio, o paprasčiausiai naudojantis visuomeniniu transportu ar lankantis prekybos centre. Jeigu jūsų organizmo energijos atsargos negausios, tai lankydamiesi vietose, kur nuolat daugybė žmonių, jūs greitai pervargstate ir susierzinate. Tai labai pavojinga. Dažnas susierzinimas bei nervinimasis tarsi nepastebimai pakerta sveikatą, labai kenkia odos būklei bei išvaizdai ir didina žmogaus „vidinį amžių”. Vidinis, arba biologinis, amžius – tai tikrasis kiekvieno žmogaus amžius. Pavyzdžiui, dvidešimtmečio jaunuolio biologinis amžius gali siekti beveik keturias dešimtis metų, jei jo vidaus organai ir ląstelės per anksti paseno. Labai retai taip būna dėl įgimtų genetinių anomalijų, ir daug dažniau – dėl netinkamo elgesio su savo organizmu bei visiško abejingumo natūralioms jo reikmėms bei poreikiams.

Kartais biologinis amžius labai padidėja tiesiog dėl nežinojimo. Pavyzdžiui, metus ar pusantrų pagyvenus prie geležinkelio, žmogaus biologinis amžius padidėja vidutiniškai penkiais metais. Kuo arčiau geležinkelio pylimo yra gyvenamasis būstas, tuo greičiau vidujai sensta jame gyvenantys žmonės. Ir atvirkščiai – gyvenant kalnuose, gamtos prieglobstyje vidinis žmogaus amžius sumažėja. Pavyzdžiui, vyriškiui gali būti devyniasdešimt metų, bet jo vidinis amžius tesieks tik keturias dešimtis.

Dažnas lankymasis žmonių sambūriuose taip pat gali padidinti biologinį amžių. Norint atsikratyti negatyvių pojūčių, parėjus iš didelio žmonių susibūrimo rekomenduojama pamedituoti arba pasigrožėti gamtos vaizdais (tai gali būti ir kokybiškos malonių peizažų reprodukcijos), tik jokiu būdu ne kurstyti dar rusenantį susierzinimą, nes tai labai kenkia sveikatai.

Pyktis, pavydas, tūžmingumas, godumas ir kiti panašūs jausmai bei emocijos žaloja žmogaus sveikatą, „vagia” ištisus metus iš jo gyvenimo ir silpnina sveikatą aplinkiniams. Žmonės stengiasi kuo rečiau bendrauti su tokiu žmogumi. Jeigu jumyse esama negatyvių emocijų, pamėginkite jas nuslopinti. Be abejo, tai nėra paprasta; tačiau įpraskite pavydą, godumą ir panašius jausmus laikyti tiesiog liga, kurią būtina gydyti. Juk iš tikrųjų pyktis ardo kepenis, blogina kraujo sudėtį, o kartais netgi sutrikdo kvėpavimo organų ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Tuomet inkstams tenka dirbti ypač intensyviu režimu, kad padėtų organizmui atsikratyti kenksmingų irimo produktų.

Stenkitės suvokti pagrindines priežastis, kodėl sukyla neigiamos emocijos, ir mėginkite jas pašalinti. Galbūt jūsų organizmui nepakanka fizinių krūvių, ir neigiamos emocijos įsivyravo dėl pažeistos vidinės harmonijos? Pradėkite intensyviau mankštintis, vakarais ilgėliau pasivaikščiokite, dažniau važinėkitės dviračiu, pradėkite lankytis baseine ar treniruoklių salėje, šokite ir pan.

Gryninkite savo emocijas, dažniau gėrėkitės nuostabiais gamtos vaizdais, ir patys sau padovanosite daugybę laimingų, nepakartojamų gyvenimo momentų.

 

Neužterškite proto

Taip pat labai naudinga periodiškai išlaisvinti protą nuo visų minčių, sukuriant vadinamąją proto tuštumą. Tai tokia būsena, kai protas absoliučiai laisvas, jo netrikdo jokie slapti norai, filosofiniai klausimai ar kasdienės problemos.

Norint išvalyti protą, patartina dažnai medituoti, garsiai skaityti mantras arba maldas, piešti atsiribojus nuo aplinkos. Išvalyti protą taip pat padeda gėrėjimasis jūra ir gyva ugnimi, ilgi neskubūs pasivaikščiojimai.

Protą labai teršia nereikalinga informacija. Kai kurie žmonės mėgsta kalbėti apie ligas bei nelaimingus atsitikimus, žiūrėti televizijos laidas apie žiaurius nusikaltimus ir katastrofas ir, svarbiausia, nori būtinai visa tai su kuo nors aptarti. Tačiau tokia informacija silpnina gyvybines organizmo jėgas, nuteikia jį negatyviam „režimui”, be to, ji paprasčiausiai spartina senėjimą.

Žmonės, kurių profesija susijusi su kova su negatyviais visuomenės reiškiniais, turi psichologinę apsaugą – tai jų pačių gebėjimai bei charakterio savybės (antraip jie nebūtų pasirinkę tokios profesijos), atitinkamas nusiteikimas. Juk ir gydytojo organizmas pripranta būti nuolatos atakuojamas pavojingų virusų bei mikrobų, jis sėkmingai atremia šias atakas. Tačiau neretai nutinka taip, kad patys nesirgdami gydytojai pavojingas infekcijas parsineša į namus ir nevalingai jomis užkrečia namiškius (jiems būtinai reikia nuolat stiprinti organizmo gynybines galias).

Kiekvienoje visuomenėje esama „geradarių”, kurie nuolatos bara bei kritikuoja kitus žmones. Primena jiems jų trūkumus, daro kandžias pastabas, įkyriai patarinėja, kaip elgtis tam tikroje situacijoje, ir labai įsižeidžia, kai jų patarimų nepaisoma. Stenkitės išvengti tokių žmonių draugijos, nes jie teršia jūsų protą ir kliudo jums gyventi laimingai bei sėkmingai. Labai dažnai, bendraujant su tokiu „geradariu”, šeimoje kyla barniai, gyvenime prasideda nesėkmių etapas, galima net rimtai susirgti. Taip veikia negatyvi informacija, „įterpta” į jūsų protą.

Jeigu neįmanoma liautis bendravus su tokiais žmonėmis (juk gali būti, jog tai – jūsų pagyvenę giminaičiai), tenka jiems rodyti dėmesį, stenkitės su jais kalbėtis neutraliomis temomis: apie augalus, orą, meną ar muziką. Eidami su jais susitikti visada gražiai apsirenkite ir būtinai pasiimkite nedidelę dovanėlę – tai gali būti jūsų nupintas šiaudinis padėkliukas arba jūsų kepti sausainėliai. Dovana nukreipia bei išblaško „geradario” dėmesį, ir negatyvi jo įtaka nebūna labai stipri. Apskritai rekomenduotina visuomet turėti bent vieną ryškią aprangos detalę – ji patraukia aplinkinių dėmesį ir nukreipia jų dėmesį nuo jūsų.

Stenkitės, kad teigiamos informacijos jūsų smegenys nuolatos gautų daugiau negu neigiamos.