Vaikai, ypač maži ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, turi nuostabų sugebėjimą nustebinti suaugusiuosius. Ir vienas iš labiausiai nerimą keliančių atradimų, kuriuos gali padaryti tėvai, yra tai, kad jų vaikas į nosį įstrigo nedidelį daiktą, pavyzdžiui, „Lego“ gabalėlį.
Kvinslando vaikų ligoninė neseniai pranešė, kad per pastarąjį dešimtmetį į jos skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta daugiau nei 1 650 vaikų su svetimkūniais ant nosies. Lego, karoliukai, rutuliai, baterijos, sagos ir kreidelės buvo vieni dažniausiai pasitaikančių daiktų.
Artėjant Kalėdų sezonui, tikėtina, kad daugiau šių smulkių daiktų į mūsų namus atsineš kaip žaislus, dovanas ar naujus daiktus.
Bet kodėl vaikai kiša tokius dalykus į nosį? Štai kaip natūralus smalsumas, motorinių įgūdžių ugdymas ir ribotas rizikos supratimas gali būti pavojingas derinys.
1. Vaikai yra smalsūs padarai
Maži vaikai iš prigimties yra smalsūs padarai. Vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje vaikai tyrinėja aplinką pasitelkdami pojūčius. Jie liečia, ragauja, užuodžia, klausosi ir žiūri į viską, kas juos supa. Tai natūrali jų vystymosi dalis ir didelė dalis to, kaip jie mokosi apie pasaulį.
Tyrėjai tai vadina „smalsumu grįstu mokymusi“. Jie sako, kad vaikai labiau linkę tyrinėti nepažįstamus objektus arba kai jie visiškai nesupranta, kaip jie veikia. Tai gali paaiškinti, kodėl maži vaikai namuose linkę ieškoti naujų ar nepažįstamų objektų.
Deja, dėl šio sveiko vystymosi smalsumo jie kartais deda daiktus ten, kur neturėtų, pavyzdžiui, nosį.
2. Vaikai yra puikūs mimikai
Maži vaikai dažnai imituoja tai, ką mato. Tyrimai, kurie laikui bėgant stebėjo tą pačią vaikų grupę, patvirtina, kad mėgdžiojimas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi. Tai suaktyvina tam tikrus svarbius neuroninius kelius smegenyse. Imitacija ypač svarbi mokantis vartoti ir suprasti kalbą bei mokantis motorinių įgūdžių, tokių kaip ėjimas, plojimai, kamuolio gaudymas, mojavimas ir rašymas.
Paprasčiau tariant, kai vaikas mėgdžioja, tai sustiprina smegenų ryšius ir padeda greičiau išmokti naujų įgūdžių. Anekdotiškai kalbant, mažų vaikų tėvams bus malonu matyti, kaip jų jaunesni vaikai kopijuoja vyresniųjų brolių ir seserų frazes ar gestus.
Daiktų įkišimas į nosį nesiskiria. Maži vaikai mato, kaip vyresni vaikai ir suaugusieji deda daiktus prie veido – kai išsipučia nosį, pasidaro makiažą ar valgo – ir nusprendžia patys tai išbandyti.
3. Vaikai dar nesuvokia rizikos
Mažiems vaikams gali būti įdomu. Tačiau jie neturi pažintinių gebėjimų ar samprotavimo gebėjimų, kad suprastų daiktų įdėjimo į nosį ar burną pasekmes. Tai gali būti pavojingas derinys. Taigi labai svarbu prižiūrėti savo mažylį.
Mažuosius ypač vilioja smulkūs, ryškiaspalviai daiktai, įdomios tekstūros ar maistą primenantys daiktai.
Ką daryti?
Kartais akivaizdu, kai vaikas ką nors užsikišo į nosį, bet ne visada. Jūsų vaikas gali jausti skausmą ar niežėjimą aplink nosį, išskyros ar kraujuoti iš nosies, jis gali būti nusiminęs ar nepatogiai.
Jei jūsų vaikui sunku kvėpuoti arba įtariate, kad vaikas įkišo aštrų daiktą ar mygtuko bateriją, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Mygtukų baterijos gali sudeginti ir pažeisti audinius vos per 15 minučių, o tai gali sukelti infekciją ir susižalojimą.
Jei vaikas įterpia objektą ten, kur neturėtų:
- Būkite ramūs: vaikas reaguos į jūsų emocijas, todėl stenkitės išlikti ramus ir ramus
- Įvertinkite situaciją: ar matote objektą? Ar jūsų vaikas patiria nelaimę?
- Skatinkite vaiką švelniai išsipūsti nosį. Tai gali padėti išjudinti objektą
- Išveskite vaiką į lauką saulėje: trumpai pabuvus minutę ar dvi, gali prasidėti „saulės čiaudėjimas“, kuris gali išjudinti objektą. Tačiau venkite uostyti, nes objektas gali nukeliauti toliau kvėpavimo takais ir patekti į plaučius.
- Niekada nemėginkite patys nuimti objekto pincetu, vatos tamponu ar kitais įrankiais. Tai gali stumti daiktą toliau į nosį ir padaryti daugiau žalos.
Jei šie metodai neišstumia daikto, jūsų vaikas nesijaudina ir neįtariate, kad yra aštrus daiktas ar mygtuko baterija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jie gali pamatyti ir pašalinti elementą.
Prevencija yra geriau
Šių incidentų prevencija prasideda nuo mažų, blizgančių, viliojančių daiktų laikymo vaikams nepasiekiamoje vietoje ir mokant nedėti daiktų į nosį ar burną.
Priežiūra yra svarbiausia. Tėvai ir globėjai taip pat gali būti griežti dėl to, ką atsineša į savo namus. Jei yra alternatyvi prekė, pavyzdžiui, panašus gaminys, kuriam nereikia mygtuko baterijos, apsvarstykite galimybę jį nusipirkti.
Smalsumas yra skiriamasis vaikų bruožas ir pagrindinis mokymosi procesas ankstyvaisiais metais. Tačiau šis smalsumas kartu su ribotu gebėjimu nustatyti pavojų gali būti rizikingas derinys. Suvokdami pavojus, prižiūrėdami ir tinkamai imdamiesi incidentų, tėvai gali apsaugoti savo vaikus, kol jie tyrinėja pasaulį.