Kai naujagimis verkia, švelnumas mus nugali. Ir galbūt kartais pamirštame, kad kūdikio verksmas galiausiai yra būdas su mumis kalbėtis. Savo verksmais kūdikis praneša, kad kažkas negerai. Kartais jis alkanas. Tačiau kai kuriais atvejais jis tiesiog nori pailsėti. Kitomis aplinkybėmis jis gali turėti nedidelių pilvo dieglių. Arba rečiau jis kenčia nuo gastroezofaginio refliukso, kai rūgštis kyla aukštyn iš skrandžio ir sukelia sutrikimus.
Kaip galime pabandyti suprasti, kas vyksta? Italijoje atliktas tyrimas atskleidžia galimą verkimo priežastį. Refliukso atveju kūdikio verksmo dažnis ir intensyvumas skiriasi nuo miego ar alkio.
Kas atsitinka refliukso atveju
Refliuksas dažnai yra virškinimo sistemos nebrandumo „vaikas“. Arba geriau. Vožtuvas, jungiantis stemplę su skrandžiu, t. y. kardija, gali būti netobulos formos, todėl negali sulaikyti skrandžio gaminamos rūgšties. Ne tik tai.
Taip pat reikia atsiminti, kad tam tikrais atvejais naujagimio padėtis, kuri dažnai guli, gali palengvinti pieno tekėjimą į viršų ir sukelti diskomfortą. Be to, pats pienas, ypač jei maitinamas dažnai, gali paskatinti refliukso atsiradimą.
Kalbant apie simptomus, kūdikis gali kankinti dažną regurgitaciją, net praėjus kelioms valandoms po maitinimo, jam sunku ramiai ilsėtis, jausti intensyvų kosulį ir pasikartojančius žagsėjimus.
Atsižvelgiant į tai, kad situacijos diagnozę visada turi atlikti pediatras, svarbu atsiminti, kad yra paprastų atsakomųjų priemonių, kurios gali padėti. Pavyzdžiui, naujagimis po maitinimo kurį laiką turi būti laikomas vertikalioje padėtyje. Taip pat svarbu neperkrauti skrandžio maistu.
Išvertus: geriau siūlyti dažniau ir rečiau maitinti, net ir ypač jei žindymas dirbtinis. Galiausiai nepamirškite neskubėti. Pertraukėlės šėrimo metu ir net klasikinis „burbuliavimas“ gali būti naudingi norint sumažinti diskomfortą.
Ką verksmas atskleidžia
Grįžtant prie galimybės, kad verksmas atskleidžia gastroezofaginį refliuksą, koreliacija buvo įrodyta 70% tirtų atvejų, palyginus sudėtingą garso analizę realiuoju laiku su gastroezofaginio impedanso ir pH nustatymu.
Praktikoje, kaip atskleidžia ekspertai, verksmas paverčiamas skaitmenine muzikos partitūra. Tyrimas buvo pristatytas Romoje vykusiame Italijos gastroenterologijos, hepatologijos ir vaikų mitybos draugijos – SIGENP kongrese.
„Galbūt esame naujos diagnostikos pradžioje, pagrįstos vienintelio būdo, kuriuo galima išreikšti save pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, aiškinimu“, – sako mokslo draugijos prezidentas Claudio Romano.
Trumpai tariant: jei tiesa, kad būdami kelių mėnesių vaikai gali išreikšti save tik vienaip verkdami, tai neabejotina, kad „muzikos“ analizė gali padėti.
Italijoje atliktame tyrime jų verksmas pradėtas dekoduoti analizuojant garso dažnius, intensyvumą ir kitus parametrus. Tai yra pirmieji žingsniai, tačiau tokiu būdu mokslininkai nustatė ne tik, kokios yra alkio ar miego, bet ir dėl gastroezofaginio refliukso skausmo sukeliamo verkimo garso ypatybės. Praktikoje rastas būdas atpažinti ar bent jau stipriai įtarti šią patologinę būklę klausantis ir analizuojant kūdikio verksmą.
Verksmų ypatybės
„Remdamiesi verkimo akustinėmis savybėmis, nustatėme tris fenotipus: vieną susijusį su alkiu, kitą su miegu ir kitą su gastroezofaginiu refliuksu“, – praneša tyrimo koordinatorė Silvia Salvatore, Insubrijos universiteto Pediatrijos docentė ir Delese Delese vaikų varponte ligoninės Vaikų gastroenterologijos vadovė.
Pastaruoju atveju, kuris, man atrodo, yra svarbiausias, mes analizavome verksmus, tuo pačiu metu įvertindami skysčio buvimą ir rūšį stemplėje, naudodami pH varžos testą – testą, kuris su zondu, prijungtu prie konkretaus „registratoriaus“, leidžia diagnozuoti patologinį gastroezofaginį refliuksą – ir jo ryšį su simptomais.
Mes nustatėme, kad 70% atvejų refliuksas atitiko tam tikrus akustinius dažnius ir intensyvumus. Akivaizdu, kad tai preliminarūs duomenys, nagrinėtini toliau, išanalizavome tik 49 garso įrašus; Tačiau mes parodėme, kad pažangi naujagimio verkimo akustinė analizė gali padėti mums nustatyti šią patologiją. Ir ateityje tikiu, kad galėsime padaryti didelę pažangą šioje tyrimo srityje.
Medicinos tyrėjai bendradarbiavo su muzikantu ir muzikos terapeutu akustikos ekspertu iš Alessandrios konservatorijos, kuris daugelį metų dirba Varezės NICU vadovaujamame prof. rugpjūčio mėn. Kalbant apie technologijas, buvo naudojama pažangi programinė įranga, galinti generuoti spektrogramas decibelais ir hercais ir verksmą paversti skaitmenine muzikos partitūra. Įranga dažniausiai naudojama ne medicinoje, o garso postprodukcijai.
Kaip elgiasi mama ir tėtis
Kalbėdami apie verkimą, prisiminkime, kad abu tėvai myli mažylį ir turi jį priglausti, paimti ant rankų, įtikinamais tonais ir įvairiomis išraiškomis pasakoti trumpas istorijas, padedančias suvokti pasakojimų žinutes.
Tačiau kai naujagimis verkia, mama ir tėtis elgiasi ne taip. Arba bent jau mama yra labiau pasirengusi suvokti pavojaus signalus, o gal tik laikinus poreikius, kuriuos naujagimis siunčia prašydamas dėmesio, t.y. verkdamas.
Prieš kurį laiką žurnale „Neuroreport“ pasirodęs tyrimas, kurį atliko du italų mokslininkai Gianluca Esposito iš Rikeno smegenų mokslo instituto Japonijoje ir Nicola de Pisapia iš Trento universiteto, rodo skirtingą pasirengimą reaguoti į abiejų lyčių šauksmą.
Tyrėjai turėjo abiejų lyčių savanorius klausytis naujagimių verksmo, reikalaujančio maisto, specialiu magnetinio rezonanso tomografu fiksuodami aktyvuotų sričių įtraukimą. Esant laisvoms mintims, todėl neturėdamos akivaizdaus įsipareigojimo apmąstyti tam tikrą dalyką, moterys sugebėjo iš karto sukelti reakciją pakeisdamos savo smegenų veiklą, o tarp vyrų to nenutiko. Tarsi sakyčiau, kad mamos iš karto įsijungia į naujagimio verksmą, o tėčiai labiau „išsiblaško“, nors tikrai negaili savo vaikų meilės.