Pobūvyje didelė tikimybė užsikrėsti mikroorganizmais, sukeliančiais pykinimą ir viduriavimą.
Apskaičiuota, kad kasmet maždaug kas penktas žmogus suserga gastroenteritu, pasireiškiančiu infekcijos sukeltu skrandžio ir žarnyno uždegimu.
Pagrindiniai užpuolikai – bakterijos ir virusai, iš kurių didesnę dalį sudaro virusai.
Iš bakterijų dažniausiai pasitaikančios kaltininkės – salmonelės. Šios bakterijos sparčiai dauginasi drungname maiste ir gamina toksinus, kurie, patekę į skrandį, sukelia sunkios ligos simptomus.
Gastroenterito atvejų, kuriuos sukėlė apsinuodijimas maistu, daugiau būna vasaros mėnesiais.
O vėliau, nuo spalio mėnesio iki balandžio, pirmauja virusinės infekcijos.
Vadinasi, žiemos mėnesiais telefonas, kompiuterio klaviatūra, vandens čiaupo rankenėlė ar net draugės vaiko bučinys kelia didesnį pavojų skrandžiui, negu maistas.
Gastroenteritas gali išsivystyti labai greitai – per kelias valandas nuo užsikrėtimo, bet gali praeiti ir kelios dienos.
Jei, nelaimei, paūmėjimo iš viso nebus, tikriausiai niekada tiksliai nesužinosite, kaip infekcija pateko į jūsų organizmą. Dažniausiai tai ir nesvarbu – pasireiškia tie patys vėmimo ir viduriavimo simptomai, kurie gydomi vienodai.
Tačiau kai kurie gastroenterito virusų tipai sukelia ir kitus simptomus – galvos skausmą, akių peršėjimą, nedidelį karščiavimą, skrandžio spazmus arba viso kūno maudimą. Virusinis gastroenteritas tikriausiai dėl panašių į gripą simptomų kartais dar vadinamas “skrandžio gripu”, nors gripo virusai čia niekuo dėti.
Kadangi dauguma mūsų turi tam tikrą ilgalaikį imunitetą nuo anksčiau persirgtų virusinių infekcijų, vis dėlto galima sirgti lengva ligos forma, kai žmogus jaučiasi liguistai, bet nevemia, ir galbūt tik truputį viduriuoja.
Padės švarios rankos ir biojogurtas
Pastebėta, kad virusinės infekcijos pasireiškia ūmiai ir dažniausiai greitai praeina. Dauguma žmonių pasveiksta per kelias dienas.
Paprastai gydytojo pagalba nereikalinga, išskyrus tuos atvejus, kai vėmimas ir pykinimas tęsiasi ilgiau negu kelias dienas ir (arba) išmatose pastebimas kraujas (tuo atveju reikia skubiai kreiptis į medikus).
Norint sumažinti ligos tikimybę, reikia griežtai laikytis higienos. Kovoje su mikroorganizmais patikimiausi jūsų sąjungininkai – paprastas muilas ir vanduo. Švarios rankos padeda išvengti daugelio ligų. Venkite dalintis maistu, gėrimais, stalo įrankiais.
Kaip prevencinė priemonė tinka biojogurtas, aprūpinantis naudingomis bakterijomis. Žarnyne pagausėjus “gerųjų” bakterijų populiacijai, nepageidaujamų tipų bakterijos “išstumiamos”, ir jų nesusidaro tiek daug, kad jus susargdintų.
Jei jau susirgote, tai liga tikriausiai nesitęs labai ilgai: organizme išsivystys antikūnai ir apsaugos jus nuo to paties viruso, jei jis vėl užklys jūsų pusėn. Visada sveika matyti šviesiąją pusę…
Sutriko viduriai? Imkitės šių priemonių:
– Gerkite daug skysčių, siurbčiodami juos mažais gurkšneliais. Jūsų tikslas – per 24 valandas išgerti tris litrus. Tinka vanduo, skiestos sultys, žolelių arbatos. Venkite kofeino, kuris turi skysčių šalinamąjį poveikį ir gali prisidėti prie dehidracijos.
– Vaistinėse galima nusipirkti viduriavimą gydančių vaistų.
– Kol nepraeina pykinimas, venkite valgyti. Vėliau valgykite, jei jaučiate alkį, bet kelias pirmąsias dienas venkite pieno produktų, o geriau reguliariai, mažais kiekiais valgykite krakmolingus produktus – pavyzdžiui, duoną, bulves, ryžius, sausainius.
– Be recepto parduodami vaistai nuo viduriavimo gali išgelbėti jus nuo dažno bėgiojimo į tualetą. Tačiau ir toliau stenkitės gerti daug skysčių.