Svarbiausi širdies infarktą skatinantys rizikos faktoriai yra šie: per didelis kraujospūdis, padidėjęs riebalų bei cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, judėjimo stoka ir netikusi mityba.
Visa tai galima “sutvarkyti” daktaro Kneipo pasiūlytomis priemonėmis.
Tačiau, atlikdami vandens procedūras namuose ar gydykloje, jūs privalote įsidėmėti: Kneipo metodas nėra tikrasis ligos gydymas.
Kas rimtai suserga, turi kreiptis į specialistus arba gultis į ligoninę, gerti vaistus ar ruoštis neišvengiamai operacijai.
Vandens terapija, priešingai, – padeda gydyti daugybę nervinių, vadinamųjų vegetacinių, sutrikimų. Be to, ji ypač naudinga žmogui, kuris nori būti sveikas arba kuris po ligos nori greičiau “atsistoti ant kojų”.
Iš tiesų nereikia baimintis – Kneipo vandens procedūros tikrai nereikalauja iš jūsų didvyriškos ištvermės ilgai mirkti po lediniu dušu.
Kadangi egzistuoja per šimtą šių procedūrų, kiekvienam – ir sveikam, ir ligoniui – galima rasti tinkamiausią procedūrą ir dozę.
Vandens terapija – tai dirginamoji terapija. Kad tiksliau įsivaizduotumėte šios terapijos visumą, pateikiame procedūrų intensyvumo laipsniškumą:
I laipsnis – šilta kojų vonia;
II laipsnis – kontrastinė vonelė rankoms;
III laipsnis – šaltas nugaros apipylimas.
Plaukimas yra ypatinga vandens procedūra. Ją taip pat galima dozuoti.
Jei pusę valandos plaukioti jums per sunku, bandykite iš pradžių išbūti vandenyje 15 minučių. Triskart per savaitę lankydami baseiną jūs puikiai patreniruosite širdį ir visą kraujo apytakos sistemą.
Šiais laikais kone pusė penkiasdešimtmečių pradeda sirgti arterijų skleroze, kurią žmonės paprastai vadina kraujagyslių užkalkėjimu.
Senstant ant kraujagyslių vidinių sienelių nusėda į kalkes panašios medžiagos – dėl to širdies kraujagyslės nepraleidžia tiek kraujo, kiek jaunų žmonių.
Padidėjus fizinei arba psichinei įtampai staiga pritrūksta deguonies ir širdis reaguoja mėšlungiškai susitraukdama. Štai tuomet žmogus pajunta pragarišką skausmą; neretai kyla mirties baimė ir beviltiškumo jausmas, gausiai prakaituojama.
Gydytojas tokią būseną apibūdina terminu Angina pectoris (angina – ankštuma, pectoris – krūtinė).
Tokie ligoniai gydomi medikamentais (pavyzdžiui, nitroglicerinu), kurie atpalaiduoja širdies raumens mėšlungį.
Jeigu žmogų ištinka toks priepuolis, būtina kviesti gydytoją, nes Angina pectoris požymiai labai panašūs į infarkto požymius. Nespecialistui sunku šias dvi ligas atskirti.
Jeigu priepuolis ūmus, labai padeda karšta penkiolikos minučių vonia kojoms, po kurios būtinai reikia perlieti kojas vėsiu vandeniu.
Galima kuo nors karštu apvynioti rankas. Skausmą veiksmingai malšina sausas karštis ant širdies ploto (nes išsiplečia susitraukusios kraujagyslės).
Jeigu jūsų širdies koronarinės kraujagyslės jau paliestos kalkėjimo, imkitės puikaus Kneipo metodo joms treniruoti – tai didėjančios temperatūros vonios rankoms.
Šią procedūrą galima atlikinėti atskirai kairei ir dešinei rankai, arba abiems kartu.
Tačiau geriausiai veikia, pasak Kneipo metodikos specialistų, didėjančios temperatūros vonia dešinei rankai.
Tokią “vonią” jūs lengvai galite paruošti kiekvienoje kriauklėje, tik būtinai turėkite termometrą.
Prileiskite pusę kriauklės 33-34OC temperatūros vandens, pamerkite ranką (arba abi rankas) sulig alkūnėmis ir pamažu leiskite karštą vandenį.
Tik žiūrėkite, kad karštas vanduo nebėgtų per rankas.
Vandens temperatūra kriauklėje turi pakilti iki 40OC.
Procedūros trukmė – ketvirtis valandos.