Naujas UCL ir Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad pupelės ir žirniai yra geriausi mėsos ir pieno pakaitalai mitybos, sveikatos, aplinkosaugos ir išlaidų požiūriu.
Tyrimas, paskelbtas Nacionalinės mokslų akademijos darbainustatė, kad ankštiniai augalai (pvz., sojos pupelės, žirniai ir pupelės) pralenkė perdirbtus produktus, tokius kaip daržovių mėsainiai ir augalinis pienas.
Nustatyta, kad laboratorijoje užauginta mėsa yra blogiausias pakaitalas dėl naudos sveikatai trūkumo ir didelių sąnaudų, net ir įvertinus galimą išlaidų sumažinimą ir investicijas.
Išvados remia viešąją politiką ir verslo iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti minimaliai perdirbtos mėsos ir pieno pakaitalų vartojimą.
Tyrime, kuriam vadovavo daktaras Marco Springmannas (UCL Pasaulinės sveikatos institutas ir Oksfordo universitetas), buvo derinami mitybos, sveikatos, aplinkos ir sąnaudų vertinimai, siekiant palyginti mėsos ir pieno poveikį pakaitalais.
Tyrėjai įvertino tradicinius produktus, tokius kaip tofu ir tempeh, perdirbtas alternatyvas, tokias kaip daržovių mėsainiai ir augalinis pienas, būsimus produktus, tokius kaip laboratorijoje užauginta jautiena, taip pat neperdirbtus maisto produktus, tokius kaip sojos pupelės ir žirniai.
Išvados rodo, kad neperdirbti augaliniai maisto produktai, tokie kaip sojos pupelės, žirniai ir pupelės, geriausiai tinka pakeisti mėsą ir pieno produktus. Ankštines daržoves, o ne mėsą ir pieną, mitybos disbalansas dideles pajamas gaunančiose šalyse, pvz., JK, JAV ir Europoje, sumažintų per pusę, o mirtingumas nuo su mityba susijusių ligų – dešimtadaliu.
Tuo tarpu dietų, tokių kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, žemės naudojimas ir vandens naudojimas, poveikis aplinkai sumažėtų daugiau nei per pusę, o išlaidos – daugiau nei trečdaliu.
Dr. Springmannas sakė: „Mėsos ir pieno produktų kiekio mažinimas dideles pajamas gaunančiose šalyse yra būtinas norint apriboti klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir pagerinti sveikatą. Mūsų tyrimas rodo, kad egzistuoja daugybė maisto produktų ir maisto produktų, kurie turėtų daug naudos pakeičiant mėsą ir pieno produktai dabartinėse dietose“.
Nepaisant to, kad perdirbti augaliniai maisto produktai, tokie kaip daržovių mėsainiai ir augalinis pienas, nėra pirmaujantys, vis tiek davė daug naudos pakeičiant mėsą ir pieno produktus. Tačiau išmetamųjų teršalų sumažinimas ir sveikatos pagerėjimas buvo penktadaliu ar trečdaliu mažiau nei renkantis neperdirbtas ankštines kultūras, o vartotojų sąnaudos buvo dešimtadaliu didesnės nei dabartinės dietos.
Dr. Springmannas pažymėjo: „Mūsų vertinime aiškiai nugalėjo neperdirbtos ankštinės daržovės, tokios kaip žirniai ir pupelės. Jų rezultatai buvo geri visais aspektais, įskaitant mitybos, sveikatos, aplinkosaugos ir sąnaudas. Tačiau stebėtinai antrąją vietą užėmė tradicinis indonezietis tempeh. maistas, pagamintas iš fermentuotų sojų pupelių, kuris išlaiko daugumą sojų pupelių maistinių savybių be didelio perdirbimo ar priedų daržovių mėsainiai“.
Kitas stebinantis atradimas buvo laboratorijoje užauginta mėsa. Nepaisant didelio neapibrėžtumo, turimi duomenys rodo, kad tai nėra konkurencingas produktas, net ir normaliai mėsai. Taikant dabartines technologijas, jo išmetimas gali būti toks pat didelis, kaip ir jautienos mėsainių, net 40 000 kartų brangesnis nei jautienos, o jo poveikis sveikatai, kai atkartoja jautieną, būtų toks pat blogas.
Nors efektyvesni gamybos procesai galėtų sumažinti sąnaudas ir emisijas, tam reikėtų didelių investicijų ir technologinės pažangos.
Dr. Springmannas pridūrė: „Visuomenės investicijos į laboratorijoje užaugintą mėsą ir itin apdorotus mėsainių pyragus atrodo sunkiai parduodamos, atsižvelgiant į jų santykinį poveikį ir galimas alternatyvas. Mūsų išvados rodo, kad yra tinkamų mėsos ir pieno alternatyvų, kurios yra prieinamos ir įperkamos be jų. Tačiau tam būtinai reikalingos naujos technologijos ar produktų kūrimas, tačiau reikalinga protinga viešoji politika, kuri padėtų visiems piliečiams valgyti sveiką ir tvarų maistą.