PIENLIGĖ
Žmogaus kūne gyvena milijonai įvairių mikroorganizmų, kurie dažniausiai mums visai netrukdo. Tačiau kartais kuri nors populiacija staiga ima nevaldomai daugintis ir pridaro nemalonumų.
Vienas iš tokių mikroorganizmų – Candida albicans grybelis, kurio nevaldomas augimas sukelia makšties pienligę. Simptomai pažįstami daugeliui moterų – niežėjimas, makšties peršėjimas, varškės pavidalo išskyros, lytinių organų išbrinkimas.
Pienlige dažniau serga daug saldumynų valgančios moterys, taip pat diabetikės, nes pienligę sukeliantis grybelis mėgsta saldžią terpę. Ligos tikimybę didina veiksniai, keičiantys makšties pH – hormoniniai kontraceptikai, nėštumas.
Norint išvengti pienligės reikia dėvėti laisvas medvilnines kelnaites. Pienligės grybeliui palankesnė šilta ir drėgna “sintetinė” aplinka.
Jei dažnai sergate pienlige, reikia kreiptis į gydytoją. Vaistais nuo pienligės savarankiškai patartina nesigydyti, nes grybelis gali įgyti atsparumą, be to, vaistai trukdo natūraliai organizmo gynybai. Kenksmingiems mikroorganizmams per daug išsiplėtoti neleidžia naudingosios bakterijos, tačiau pastarosios lengvai žūsta nuo antibiotikų, muilo, vaistų, grybelio. Kitaip tariant, gydant pienligę vaistais, kartu sunaikinamos ir naudingosios bakterijos, natūraliai slopinančios pienligės grybelį ir neleidžiančios jam vėl išsiplėtoti.
Specialistai pataria nenaikinti kenksmingųjų mikroorganizmų, o pradėti puoselėti naudingąsias bakterijas: valgykite daugiau jogurto, prauskitės tik grynu vandeniu, vonioje nenaudokite putų.
LŪPŲ PŪSLELINĖ
Lūpų pūsleles sukelia Herpes simplex virusas, kuriuo beveik visi mes užsikrečiame dar vaikystėje, ir nuo tada jis – dažniausiai neveiklus – tūno organizme. Tačiau kai kuriems žmonėms jis kartais suaktyvėja, ima daugintis ir sukelia skausmingas pūsleles apie lūpas bei nosį.
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas paskatina atsirasti lūpų pūsleles. Jei esate užsikrėtę virusu, jo niekada neatsikratysite, bet vengiant provokuojančių veiksnių, galima sumažinti pūslelių kartojimosi dažnį.
Dažniausiai pūslelių atsiradimą išprovokuoja saulė, šaltas oras, stresas, pervargimas. Galima kaltinti ir maistą: viena teorija teigia, kad virusui daugintis reikalinga aminorūgštis – argininas, todėl patartina valgyti mažiau riešutų, šokolado.
Tyrimais taip pat nustatyta, kad kita aminorūgštis – lizinas – mažina pūslelinės viruso aktyvumą, todėl jei organizmas jos gauna pakankamai, pūslelėmis sergama rečiau ir lengviau. Lizino yra pieno produktuose, žuvyje.
Pūslelių atsiradimo išvengsite, jei saulėtą dieną lūpas pasitepsite kremu su stipriu saulės filtru.
KARPOS
Karpas sukelia virusas, paprastai gana taikiai gyvenantis ant odos, o kartais – tikriausiai dėl susilpnėjusio imuniteto – imantis dominuoti. Karpų virusai gana lengvai plinta liečiant. Negydomos karpos dažniausiai atsinaujina.
Gydant be recepto parduodamais tepalais, dažniausiai reikalingas 2-3 savaičių kursas, kad virusas būtų visiškai sunaikintas.
Kita alternatyva – palaukti, kol karpos pranyks savaime: organizmas galiausiai pasidarys joms atsparus. Laukti gali tekti kelerius metus.
BURNOS OPELĖS
Burnos opelės – gana dažnas reiškinys, kurio priežastys gali būti įvairios. Kartais jas sukelia maistas, ypač jei jame yra konservantų E210-E219, įeinančių į traškučių, šokolado, putojančių gėrimų sudėtį. Burnos opelės gali atsirasti ir nuo streso, pervargimo. Jei jos kartojasi periodiškai kas 2-3 savaites, priežastis gali būti geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties trūkumas organizme. Dažnai sergant burnos opelėmis vertėtų pasitikrinti, ar netrūksta kraujyje šių medžiagų.
Gydymui tinka be recepto parduodami silpni steroidiniai vaistai, kurie sumažina skausmą ir uždegimą. Skalavimui tinka medetkos tinktūra.
AKIES MIEŽIS
Blakstienos plauko maišelio pūlinuką, vadinamą miežiu, dažnai sukelia bakterijos, vėlgi gana draugiškai gyvenančios ant odos. Periodiškai miežiu dažniausiai serga alergiški žmonės. Pavyzdžiui, sergant šienlige, oda apie akis dažnai būna truputį suerzinta – dėl to plaukų maišeliai užsikemša ir susidaro sąlygos infekcijai.
Miežiai taip pat dažniau atsiranda tiems žmonėms, kurie nešioja kontaktines linzes – nepakankamai gerai prižiūrint, ant jų veisiasi bakterijos. Dėl tos pačios priežasties kas du mėnesius reikėtų keisti akių tušą ir kontūrinius pieštukus. Palietę miežio paveiktą akį, visada nusiplaukite rankas, kad neplatintumėte infekcijos sau ir kitiems. Be to, turėkite savo atskirą rankšluostį.
Gydymui išbandykite arbatkrūmio aliejų: suvilgyte vatos gumulėlį ir patepkite miežį, bet saugokite, kad nepatektų į akį.
CISTITAS
Cistito, arba šlapimo pūslės uždegimo, pagrindinis simptomas – deginantis skausmas šlapinantis. Uždegimą sukelia bakterijos, iš išorės patenkančios į šlapimo pūslę per šlaplę.
Cistito profilaktikai priskiriamos šios priemonės: reikia gerti daug skysčių, dėvėti neveržiančias kelnaites, tualete stengtis, kad žarnyno bakterijos nepatektų į šlaplę – valytis kita kryptimi, neužkrėsti tamponų.
Cistito priežastis dažnai būna lytiniai santykiai, nes jų metu susidaro sąlygos bakterijoms plisti. Kad bakterijos šlaple nenueitų gilyn, patartina nusišlapinti maždaug 10 minučių po lytinio akto, o paskui dar kartą po valandos.
Pajutusios cistito simptomus, vaistinėje nusipirkite be recepto parduodamų vaistų. Jie šarmina šlapimą, o tai bakterijoms “nepatinka”. Svarbu šiuos vaistus panaudoti kuo anksčiau, kol uždegimas dar neišplito – tada neteks gerti antibiotikų. Dažnai geriant antibiotikus, bakterijos įgauna jiems atsparumą, be to, žūva naudingosios bakterijos, saugančios nuo kitų infekcijų – pavyzdžiui, pienligės.
Sergant cistitu, patartina gerti daug spanguolių sulčių – jos padeda šalinti bakterijas iš šlapimo pūslės.
HEMOROJUS
Išeinamosios angos venų išsiplėtimo – hemorojaus pagrindinė priežastis yra vidurių užkietėjimas ir su tuo susijęs stanginimasis tualete. Įsisenėjus hemorojui, tuštinantis gali pasirodyti ryškiai raudono kraujo.
Geriausia hemorojaus profilaktika – valgyti skaidulinį maistą, vaisius bei daržoves, gerti daug vandens, mankštintis.
Hemorojui gydyti yra daug priemonių, parduodamų be recepto. Jos turėtų beveik iš karto padėti, tačiau jei per 10 dienų būklė negerėja, kreipkitės į gydytoją – jis išrašys receptą stipresnėms žvakutėms ar tepalui, o galbūt nukreips operuotis.
NEVIRŠKINIMAS
Kadangi terminu “nevirškinimas” apibūdinamas platus pilvo simptomų spektras, profilaktinės priemonės skiriasi.
Jei mėgstate daug prisivalgyti arba pavalgę per greitai atsigulate, skrandžio turinys kartu su rūgštimi gali grįžti į stemplę ir sukelti deginantį skausmą, vadinamą rėmeniu. Tokiu atveju reikėtų stengtis nepersivalgyti, ypač vėlai vakare.
Tačiau jei skausmą laikinai numalšina pavalgymas, priežastis gali būti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa. Kartais opą sukelia Helicobacter pylori bakterinė infekcija, nesunkiai išgydoma antibiotikais.
Dar viena nevirškinimo priežastis – skrandžio suerzinimas alkoholiu, aspirinu, aštriu maistu, kava. Jei pastebite ryšį, stenkitės vengti atitinkamų dirgiklių.
Pirmiausia reikėtų išbandyti rūgštis neutralizuojančius vaistus, be recepto parduodamus vaistinėse. Jei šie nepadeda, kitas etapas – rūgščių gamybą blokuojantys vaistai, vadinami H2 antagonistais. Tačiau jei ir šie vaistai negelbsti, simptomai nepraeina ilgiau kaip 2 savaites arba kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Nuo seno žinoma natūrali priemonė virškinimui pagerinti – pipirmėčių arbata. Gerkite ją po valgio.