Remiantis nauju Švedijos Linköpingo universiteto tyrimu, 29 % dabartinių ir buvusių Švedijos cheerleading sportininkų pranešė patyrę psichologinę prievartą sporte. Tyrimas rodo, kad nepasitenkinimas lyderyste, traumos, dideli lūkesčiai ir bloga atmosfera komandoje yra pagrindinės priežastys, kodėl sportininkai atsisako sporto.
Tyrimas paskelbtas Sporto mokslų žurnalas.
„Tai panašu į tai, ką matome kitose sporto šakose: pirmiausia psichologinis smurtas išsiskiria“, – sako Carolina Lundqvist, psichologijos ir sporto mokslų docentė bei licencijuota psichoterapeutė iš Linköpingo universiteto Elgesio mokslų katedros.
Apklausoje 211 aktyvių ir 73 buvę 15 metų ir vyresni sportininkai atsakė į klausimus apie psichologinę, fizinę ir seksualinę prievartą sporte bei apie savo sveikatą.
Kiek žinoma, tai pirmas kartas pasaulyje, kai toks tyrimas apie Švedijoje sparčiai augančią cheerleading buvo atliktas. Yra apie 18 000 praktikų, iš kurių daugelis yra vaikai ir jaunuoliai.
„Tačiau turime problemą, kai sportininkai pasitraukia vidurinės mokyklos amžiaus grupėje. Norėjome ištirti, kodėl ir ką daryti, ir pakeisti”, – sako Katarina Eriksson, Švedijos linksmybių federacijos generalinė sekretorė.
Dažniausia priežastis buvo psichologinės prievartos patirtis. Tai gali reikšti pašalinimą iš bendruomenės, sumenkinimą ar nuvertinimą, manipuliavimą ar grėsmių patyrimą. Šio tyrimo metu patirto prievartos sunkumas nebuvo įvertintas.
Antra dažniausia pasitraukimo priežastis buvo ta, kad sportininkai jautė paramos stoką, kai atsakingas pareigas einantis asmuo žinojo apie priekabiavimą ar prievartą, bet nesiėmė jokių veiksmų. Apie 5% dabartinių ir 27% buvusių sportininkų teigė tai patyrę.
Pasekmė gali būti, kad sportininkas pasitrauks anksčiau laiko. Daugiau nei 35% buvusių sportininkų nurodė, kad pasitraukė dėl trenerių vadovavimo, o 34% nurodė traumas; 27 % nurodė, kad to priežastis yra dideli lūkesčiai, o 22 % – prastą komandos sanglaudą ir atmosferą.
Ankstesni tyrimai rodo, kad dažnai tik po karjeros sportininkai prabyla apie įvairias prievartos formas. Pasak Lundqvisto, taip gali būti todėl, kad požiūris ir elgesys yra normalizuojami sporto aplinkoje ir tik vėliau jie supranta, ką iš tikrųjų išgyveno. Sportininkas taip pat gali nerimauti, kad taps dar labiau pažeidžiamas, jei prabils apie piktnaudžiavimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbu ugdyti visų lygių lyderius ir aktyviai dirbti su iniciatyvomis, kurios užtikrina, kad sporto aplinka būtų saugi, sveika ir ugdanti.
„Manau, kad senos normos ir požiūris, kad našumas yra svarbesnis už sveikatą, yra tai, kas trukdo“, – sako Lundqvistas.
„Cheerleading“ federacija pradėjo rengti trenerių mokymo kursus ir jau parengė naują vadovų elgesio kodeksą. Kadangi daugelis tyrimo dalyvių nurodė traumas kaip priežastį mesti rūkyti, federacija nori padidinti trenerių žinias apie tai, kaip galima treniruotis siekiant išvengti traumų.
2023 m. spalio ir lapkričio mėn. apklausa buvo išsiųsta maždaug 800 aktyvių ar anksčiau aktyviai sportuojančių žmonių. Atsakymų rodiklis siekė kiek daugiau nei 35 proc.