Pradėkite nuo fizinės treniruotės
Norint stabilizuoti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausia reikia būti pakankamai aktyviems, treniruoti kūną. Fizinių pratimų intensyvumas priklauso nuo kasdienės veiklos. Jeigu kasdien įtemptai ir sunkiai dirbate, žinokite, kad ir mankštintis turite intensyviai, nes jūsų organizmui būtina priprasti ir prie fizinių stresų.
Fiziniai pratimai – taip pat stresas, todėl niekada nepradėkite intensyviai treniruotis labai susinervinę, ką tik patyrę stresą. Taip pasielgę, galite sau dar labiau pakenkti. Tad pirmiausia pasistenkite bent truputį nusiraminti, atsipalaiduoti, o tik tuomet imkitės fizinės veiklos.
Pasirinkite tinkamą strategiją
Suvokę streso priežastis, pasirinkite vieną iš dviejų galimų variantų: galima pakeisti situaciją arba pakeisti savo požiūrį į situaciją. Dažniausiai realesnis atrodo antrasis variantas. Pavyzdžiui, jei stresą sukėlė triukšmaujantis kaimynas, užuot bandę jį “perauklėti” (tai beveik neįmanoma), verčiau pabandykite kitaip įvertinti situaciją.
Jei stresinės situacijos dažnai kartojasi ir išvengti jų niekaip neįmanoma, ilgainiui gali apimti neviltis. O nevilties kamuojamas žmogus neretai suserga. Kad jums taip neatsitiktų, sugalvokite būdą, kaip išvengti streso. Kurdami ir įgyvendindami savo “antistresinį planą”, vadovaukitės tokiais patarimais.
Pasistenkite suvokti savo tikslus, kad galėtumėte kryptingai veikti. Pagalvokite, kas jums gyvenime svarbiausia: karjera, vedybos, turtas, geri santykiai. Susiplanuokite, kokiais būdais to sieksite, ir atkakliai, bet ramiai siekite. Neturėdamas aiškaus tikslo, žmogus blaškosi ir patiria gerokai daugiau stresų negu nuosekliai įgyvendindamas savo užmojus.
Nekontroliuokite kitų žmonių ir neprisiimkite už juos atsakomybės. Įtikinkite save, kad ne viskas priklauso nuo jūsų. Pavyzdžiui, jūsų uošvė buvo ir bus įnoringa, o bendradarbis – nepareigingas. Jei liausitės kasdien ginčytis su uošve ir jaudintis dėl kolegos, patirsite mažiau stresų.
Nepraraskite optimizmo, visus įvykius stenkitės vertinti pozityviai. Net labai nepasisekus įtikinkite save, kad beviltiškų situacijų nėra. Tokių minčių skatinami jūs lengviau įveiksite visus stresus.
Problemas spręskite savarankiškai. Pavyzdžiui, kritikuojami nenusiminkite ir nenuleiskite rankų, laukdami aplinkinių pagalbos ar užtarimo. Verčiau iš karto imkitės konstruktyvios veiklos, kad ateityje išvengtumėte kritikos, su ja susijusių konfliktų, o kartu ir stresų.
Deramai įvertinkite savo galimybes ir darbuokitės nesistengdami “iššokti aukščiau bambos”. Žinodami, ką sugebate ir ko esate verti, jūs niekada nesieksite neįmanomo pranašumo ir nepasisekus nesijausite esąs nevykėlis.
Nebijokite pasakyti “ne”. Jūs neprivalote nuolat pritarti kitų nuomonei ir daryti viską, ką jums “siūlo”.
Pasikliaukite savo nuomone ir nebijokite paprieštarauti. Tyliai nirštant dėl to, kad tenka dirbti už kitus, arba stengiantis visiems įtikti patiriamas didžiulis stresas ir prarandama daug jėgų.
Nepraraskite draugų, kurie jums labai praverstų sunkią minutę. Tyrimai parodė, kad stresus lengviau ištveria tie žmonės, kurie turi daug draugų ir yra linkę jiems atverti širdį. Būtent dėl šio charakterio ypatumo moterys su stresais kovoja lengviau negu vyrai.
Nebijokite pasikeitimų. Vien nerimaujant, kad kas nors gali pasikeisti, patiriamas didžiulis stresas, o kai iš tikrųjų pasikeičia, ypač į blogąją pusę, galima pulti net į paniką. Tad verčiau nieko neprognozuoti ir nesinervinti, o stebėti įvykius tarytum iš šalies. Tačiau jausdami, kad privalote ką nors gyvenime pakeisti, veikite ryžtingai, ilgai nedvejodami ir nesinervindami.
Kontroliuokite save, bet nepersistenkite. Nusprendę ką nors veikti (sportuoti, užsiiminėti joga, mokytis ir pan.), prisiverskite tai daryti, ir jokiu būdu nenuolaidžiaukite sau. Bet jeigu net ir labai stengiantis nesiseka, neprievartaukite savęs ir nesinervinkite – verčiau užsiimkite kitokia veikla.