Tėvų patirti trauminiai išgyvenimai gali būti perduoti jų vaikams ir turėti jiems emocinį poveikį.
Visiškai neutralus auklėjimas praktiškai neįmanomas. Tėvai turi moralinių ramsčių, įsitikinimų ir veikimo būdų įvairiose situacijose, kurie, nori jiems to ar ne, perduoti savo vaikams. Kitas aspektas, kuris dažniausiai perduodamas vaikams per auklėjimą, yra tėvų baimėsypač tokie visceralūs, kad juos sunku nuslopinti. Tai turi pavadinimą ir yra transgeneracinė traumakuris nurodo, kaip trauminė patirtis ir jų padariniai perduodami iš kartos į kartą.
Šis palikimas turi tiesiogines pasekmes vėlesnėse kartose, todėl psichologai tai vadina kartų traumos. Ir jie turi juos tiek fiziologiniu, tiek emociniu lygiu. Tai susiję su epigenetiniai pokyčiai kurios gali atsirasti reaguojant į traumą. Pasak traumų ekspertės psichologės Beatriz Galván, šios situacijos gali pakeisti genetinę raišką, ir gali turėti įtakos sveikatai bei elgesiui sekančių kartų.
Tėvų traumos poveikis vėlesnėms kartoms
Taip kartos patirta trauma gali turėti epoveikis vėlesnėms kartomsKaip nurodo Beatriz Galván:
1. Emocinis reguliavimas: Žmonėms, kilusiems iš tų, kurie patyrė traumą, gali būti sunku valdyti savo emocijas, o atsakas gali būti neproporcingas ar netinkamai pritaikytas.
2. Padidėjęs autonominės nervų sistemos reaktyvumas: Jie taip pat gali būti labiau linkę į kovos / bėk atsaką (net ir nepavojingose situacijose). Tai gali būti išreikšta tokiais simptomais kaip nerimas, budrumas ir emocinės kontrolės problemos.
3. Didesnis jautrumas stresui: Trauma gali pakeisti būdą, kaip autonominė nervų sistema reguliuoja atsaką į stresą, paveikdama pusiausvyrą tarp simpatinės sistemos (kuri paruošia kūną veiksmams) ir parasimpatinės sistemos (kuri skatina nusiraminti ir atsigauti). Vėlesnės kartos gali turėti didesnį polinkį į su stresu susijusius sutrikimus.
4. Epigenetinis paveldėjimas: Paveldimas trauminis šokas gali pakeisti genų ekspresiją dėl epigenetinių pokyčių, kurie yra cheminės DNR modifikacijos, galinčios turėti įtakos genų ekspresijai. Šie pokyčiai gali turėti įtakos tai, kaip palikuonys reaguoja į stresą, ir gali paskatinti juos į intensyvesnes ar nereguliuojamas reakcijas.
5. Psichikos sveikatos problemos: Tiesioginiai šių žmonių palikuonys, patyrę gilias traumas, gali patirti nerimą, potrauminio streso sutrikimą (PTSS), depresiją ir kitus psichologinius sutrikimus.
6. Fizinės sveikatos ir psichosomatinių ligų pakitimai: Palikuonių autonominės nervų sistemos pakitimai gali sukelti problemų virškinimo sistemoje ar širdies ir kraujagyslių sistemoje.
7. Santykių sunkumai: Atžalos gali kilti santykių sunkumų, susijusių su nesaugiu prisirišimu, pasitikėjimu ir intymumo sunkumais.
8. Disfunkciniai elgesio modeliai: Tokie elgesio modeliai kaip smurtinis elgesys, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali kartotis…
Kaip įveikti paveldėtą traumą
Pasak Beatriz Galván, įveikti traumą, kuri ateina iš kitų kartų Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis laikosavęs pažinimas ir daugeliu atvejų psichoterapeutų, besispecializuojančių traumų srityje, parama. „Kiekvienas žmogus ir kiekviena šeima yra unikalūs, todėl svarbu rasti strategijas, kurios geriausiai prisitaikytų prie kiekvieno atvejo“, – sako ekspertė. Štai keletas raktų, kaip su juo susidoroti:
1. Supratimas: Asmuo yra labiau įpratęs suprasti, kaip tai, ką patiria iš pirmų lūpų, veikia juos, tačiau žinojimas, kaip traumos gali paveikti kartų kartas, gali padėti nustatyti emocinius ir elgesio modelius jūsų gyvenime ir šeimos dinamikoje.
2. Psichoterapija: Kartais labai svarbu ieškoti specializuotos traumos psichologinės pagalbos, kuri suteiktų saugią erdvę traumoms ir jos padariniams ištirti ir apdoroti.
3. Savęs priežiūra: Rūpinimasis savimi fiziniais pratimais, meditacija, sveika mityba ir poilsiu gali padėti valdyti stresą ir nerimą, kylantį dėl traumos.
4. Pasakojimas: Šeimos istorijos rašymas ar pasakojimas gali padėti traumą perspėti ir apdoroti susijusias emocijas.
5. Emocinis ugdymas: Mokymasis apie emocijas ir kaip jas valdyti gali padėti įveikti traumą ir jos padarinius.
6. Bendrinkite su šeima: „Šeimos istorijų svarstymas kartu gali padėti nutraukti skausmo ir diskomforto ciklus“, – sako ekspertas. Todėl patartina pasikalbėti ir pasidalyti patirtimi bei savo jausmais su šeimos nariais, su kuriais, jūsų manymu, galite užmegzti ryšį.
7. Skatinkite atsparumą: dirbkite su įveikos ir atsparumo įgūdžiais, pavyzdžiui, išmokite valdyti sunkias emocijas, ieškokite prasmės išgyvenimuose arba ugdykite bendruomeniškumo jausmą.
8. Ritualai: Kita labai naudinga priemonė, pasak Beatriz Galván, yra sukurti tam tikrą atminimo ritualą, kuris atkreiptų dėmesį į traumą ir pagerbtų tuos, kurie ją patyrė, kaip būdą apdoroti ir išgydyti.
9. Parama bendruomenėje: Bendruomenėje ieškant paramos grupių ar tinklų, kur būtų galima dalytis panašia patirtimi, gali būti naudinga jaustis lydima šiame procese.