Per pastaruosius dešimtmečius pasiektas progresas, deja, turi ir trūkumų: medicina suskirstyta į daugybę disciplinų.
Pasikliaudami šiuolaikinės medicinos “stebuklingomis” galiomis – vaistais bei technika, gydytojai gydo ne žmogų, o ligos simptomus, neįvertindami organizmo apsauginių jėgų. O juk būtent šių jėgų susilpnėjimas paskatina daugelio ligų vystymąsi.
Pasitikrinkite!
Per žmogaus plaučius kasdien pereina iki 10 tūkstančių litrų oro, kuriame yra gausybė pavojingų mikrobų. Ligų sukėlėjai gali į organizmą patekti ir kitais keliais – su vandeniu, maistu, bendraujant su ligoniais.
Imuninė sistema pasirūpina, kad visi jie būtų sunaikinti ir pašalinti iš organizmo. Lotyniškas žodis immunis reiškia “visiškai laisva”.
Imuninė sistema, nelyginant daugiasluoksnis skydas, saugo organizmą nuo ligų. Milijardai ją sudarančių įvairių tipų ląstelių nuolat kovoja su priešais: juos nugali arba žūva pačios. Šios galingos armijos pagrindą sudaro baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kurie gaminasi kaulų smegenyse.
B-limfocitai (viena ir leukocitų formų) gamina antikūnus, kurie neleidžia daugintis į organizmą prasiskverbusioms bakterijoms ir neutralizuoja jų išskiriamas toksines medžiagas.
Fagocitais vadinamos ląstelės atpažįsta ir sunaikina virusais užkrėstas organizmo ląsteles.
Visa ši neapsakomai sudėtinga sistema turi veikti labai sklandžiai. Jai nevalia “pražiopsoti” nei vienos pavojingos ląstelės.
Visas sistemos dalis vienija ir informuoja ląstelės-informatorės, vadinamos mediatoriais. Per keletą sekundės dalių organizmas privalo priimti informaciją ir nuspręsti, kaip reaguoti į eilinį “įsibrovėlį”.
Sveikas žmogus nejaučia, kad jo organizme nuolat vyksta kova, ir nieko apie ją nežino. Bet jeigu sutrinka imuninės sistemos veikla, jį pradeda kamuoti galvos skausmai, greitas nuovargis ir kiti, regis, ne itin pavojingi simptomai.
Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama išgerti kokių nors vaistų, kurie dažniausiai susilpnina nemalonius pojūčius, bet juos sukėlusios priežasties nepašalina. O vis silpnėjant imuninei sistemai, gali išsivystyti labai rimtos ligos.
Štai kodėl taip svarbu surasti sutrikimų priežastis ir kuo greičiau jas pašalinti. Bet tai padaryti nėra lengva.
Kraujo analizė nepakankamai informuoja apie imuninės sistemos būklę. Mat tik 1 procentas apsauginių ląstelių cirkuliuoja kraujyje, o likusios “darbuojasi” įvairiuose organuose, ypač žarnyne. Dabar jau sukurti nauji diagnostikos metodai, padedantys ištirti organizmo audinius, bet jie gana brangūs.
Todėl, norint patikrinti savo imuninę sistemą, pirmiausia verta atlikti nieko nekainuojantį profesoriaus K.Šmito sukurtą testą.
Šis testas skirtas suaugusiems žmonėms, kuriems patikrinimo metu netaikomi imunitetą susilpninantys gydymo metodai (pavyzdžiui, spindulinė terapija).
Šis testas nepadeda diagnozuoti sunkių imuninės sistemos ligų (įgimtų ar įgytų).
Profesorius K.Šmitas pabrėžia, kad užsikrėtimo infekcine liga rizika priklauso ne tik nuo imuninės sistemos būklės, bet ir nuo tam tikros ligos sukėlėjų kiekio bei stiprumo. Pavyzdžiui, nenaudojant specialių priemonių, labai sunku apsisaugoti nuo itin agresyvių gripo virusų ar maliarijos sukėlėjų.
Testas
Už kiekvieną teigiamai atsakytą klausimą – 1 balas.
Ligos
– Jūs daugiau nei 3 kartus per metus persergate sunkiomis peršalimo ligomis.
– Daugiau negu 2 kartus per metus sergate kitomis virusinėmis infekcijomis.
– Dažnai sergate pūsleline (herpes) infekcija.
– Per pastaruosius 12 mėnesių persirgote juosiančiąja dedervine.
– Dažnai sergate skrandžio-žarnyno infekcijomis.
– Per pastaruosius metus sirgote keletu grybelinių odos arba gleivinių (burnos, žarnyno, makšties) ligų.
– Jūsų medžiagų apykaita sutrikusi (pavyzdžiui, sergate diabetu).
– Jūs 3 kartus per dieną (ar net dažniau) vartojate vaistus.
– Blogai gyja žaizdos.
– Kamuoja chroniški uždegimai (pavyzdžiui, dantenų).
– Pastaraisiais metais patyrėte sunkią traumą arba operaciją, dėl kurios buvo skiriama narkozė.
– Jūsų šeimos nariai dažniau negu kiti žmonės serga infekcinėmis arba chroniškomis ligomis, vėžiu.
Gyvensena
– Mano mitybos negalima pavadinti sveika: aš mažai valgau daržovių ir vaisių, mano maiste stinga vitaminų, mineralinių medžiagų.
– Aš reguliariai badauju arba laikausi mažai kaloringos dietos.
– Mano kūno svoris mažesnis už normalų.
– Aš nesportuoju.
– Aš dažnai persitreniruoju.
– Rūkau.
– Kasdien piktnaudžiauju spiritiniais gėrimais.
– Vasarą nesaikingai deginuosi saulėje.
– Blogai miegu arba nepakankamai išsimiegu dėl naktinio darbo ar triukšmo.
– Darbe arba namuose tenka dirbti su kenksmingomis medžiagomis.
– Man nuolat stinga laiko.
– Beveik kasdien tenka bendrauti su žmonėmis, kurių nenoriu nei matyti.
– Mane kamuoja baimė.
– Su manimi nenori bendrauti žmonės, kuriais aš domiuosi.
– Aš labai retai jaučiu kūrybinį arba dvasinį įkvėpimą.
– Aš nepatenkintas santykiais su artimaisiais (vyru, žmona, tėvais, vaikais ir t.t.).
– Man sunku atsipalaiduoti.
Amžius
– iki 40 metų 2 balai
– nuo 41 iki 60 metų 4 balai
– daugiau negu 60 metų 6 balai
Rezultatų įvertinimas
2-15 balų: jūsų imuninę sistemą mažai žaloja nepalankūs faktoriai. Nepamirškite kartkartėmis ją patikrinti, vėl atlikdami šį testą.
16-25 balai: jūsų imuninei sistemai kenkia jūsų gyvensena, persirgtos ligos ir kiti negatyvūs faktoriai. Pamąstykite, ką įmanoma pakeisti, kad dar labiau nesusilpnėtų jūsų imunitetas.
Daugiau negu 25 balai: jūsų gyvensena visiškai nualino imuninę sistemą. Taip gyvendami, jūs neišvengsite infekcinių ligų. Pakeiskite gyvenseną (atsisakykite žalingų įpročių, teisingai maitinkitės, išmokite atsipalaiduoti). Pasitarkite su gydytoju.
KO VENGTI IR KĄ DARYTI
Daktaro K.Šmito teste nurodyti faktoriai, kurie negatyviai veikia imuninę sistemą. Kai kuriuos iš jų panagrinėsime išsamiau.
Alkoholis
Dažnai geriant alkoholį, susilpnėja T-ląstelių aktyvumas, todėl jos nebegali taip atkakliai kovoti su ligų sukėlėjais. Be to, piktnaudžiaujant alkoholiu, organizme pradeda stigti vitaminų, todėl dažniau sergama infekcinėmis ligomis.
Rūkymas
Ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas skatina infekcijų vystymąsi. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, ausų ir plaučių uždegimais, bronchitais, astma.
Kai kurie vaistai
Imuninių ląstelių aktyvumą ir agresyvumą kovojant su ligų sukėlėjais ypač susilpnina skausmą malšinantys vaistai, kortizonas ir antibiotikai. Susilpnėjusios ląstelės nebegamina antikūnų. Daugelis vaistų nepatikrinami, todėl nežinoma, kaip jie veikia imuninę sistemą.
Miego trūkumas ir stresas
Psichinė ir emocinė įtampa padidina kraujyje kortizolo kiekį. O kortizolas nuodija imunines ląsteles. Veikiamos šios medžiagos, vienos ląstelės žūva, kitos praranda orientaciją ir koordinaciją.
Sportas
Sportas gali sustiprinti imuninę sistemą, bet gali ir susilpninti.
Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad saikinga fizinė veikla stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet dažnos treniruotės ir varginančios varžybos ją silpnina.
Nustatyta, kad daugelio olimpinių žaidynių dalyvių imuninė sistema gerokai susilpnėjusi.
Geriausia sportuoti 3 kartus per savaitę po 1 valandą arba kasdien po 30 minučių.
Imuninei sistemai labai svarbi mityba. Stingant maisto, greitai susilpnėja organizmo apsauginės jėgos ir apninka infekcijos.
Statistika rodo, kad dėl šios priežasties pasaulyje kasmet miršta maždaug 6 milijonai vaikų. Šių duomenų turėtų nepamiršti mažai kaloringų dietų ir badavimo šalininkai. Bet reikia pasakyti, kad ir persivalgymas kenkia imuninei sistemai.
Labai svarbi maisto kokybė.
Sveikatos sergėtojoms – imuninėms ląstelėms labai reikalingi vitaminai A, C, E ir B6, taip pat mikroelementai – selenas, cinkas ir geležis. Šių medžiagų trūkumas sulėtina imuninių ląstelių gamybą ir sumažina aktyvumą.
Bet nebūtina naudoti maisto papildus.
Visų būtinų medžiagų yra maiste – daržovėse ir vaisiuose, pieno produktuose, žuvyje, rupioje duonoje, sojos pupelėse, riešutuose, kepenyse.
Vokietijos Federalinio instituto ekspertas Bernardas Vatcilis norintiems apsaugoti savo imuninę sistemą rekomenduoja kasdien suvalgyti po 100 g žalių daržovių, 200 g virtų daržovių, 75 g žalių salotų, 2 apelsinus arba kitokius vaisius. O riebalų kiekį pataria sumažinti iki 75 gramų.