Supratimas, kaip šypsena daro įtaką santykių kūrimui pokalbių metu

Supratimas, kaip šypsena daro įtaką santykių kūrimui pokalbių metu

Šypsena pokalbio metu sukuria šilumą, leidžia žmonėms jaustis patogiau ir bendrauti. Pavyzdžiui, draugiška šypsena susipažįstant su nauju žmogumi gali sumažinti nervingumą. Šypsena gali sušvelninti įtampą diskusijose ir parodyti pagarbą tarp dalyvių, nepaisant nesutarimų.

Tiesą sakant, praeityje buvo atlikti platūs tyrimai, siekiant suprasti besišypsančią sąveiką natūraliame pokalbyje. Tačiau, nepaisant šių tyrimų, mažai žinoma apie tai, kiek vieno žmogaus šypsena įtakoja ar paveikia kito žmogaus šypseną pokalbio metu.

Neseniai atliktas tyrimas siekė tai ištirti kiekybiškai įvertinant šypsenos įtaką pokalbiuose akis į akį. Tyrime, kuriam vadovavo profesorius Yohei Otaka iš Fujita Health universiteto Medicinos mokyklos Reabilitacijos katedros, Japonija, nustatyta, kad kalbėtojo šypsenos dažnis didėja didėjant klausytojo šypsenos intensyvumui, ypač tos pačios lyties porose. Tyrime taip pat dalyvavo vadovaujantys mokslininkai dr. Yota Obayashi, dr. Shintaro Uehara ir dr. Akiko Yuasa iš to paties universiteto.

Jų išvados paskelbtos m Elgesio neuromokslų ribos.

Prof. Otaka sako: „Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo sukurti demencijos simptomų įvertinimo metodiką, nes sergantys asmenys linkę prarasti veido išraiškas. Taip pat ketiname įvertinti šių asmenų reabilitacinio gydymo veiksmingumą. Šis tyrimas yra Tiesą sakant, pirmasis žingsnis link didesnio, aukščiau paminėto tikslo, įvertinant žmonių reakciją į kitų šypsenas jaunuose sveikuose dalyviuose.

Tyrime dalyvavo 40 dalyvių (20 vyrų ir 20 moterų) trijų minučių akis į akį pokalbiuose. Šių sąveikų metu klausytojų buvo paprašyta šypsotis skirtingais lygiais – mažiau, vidutinio sunkumo ir daugiau – ir buvo stebima kalbėtojų šypsena. Specializuota programinė įranga buvo naudojama šypsenų intensyvumui ir dažnumui matuoti pokalbių metu.

Rezultatai atskleidė, kad kalbėtojai daugiau šypsojosi, kai daugiau šypsojosi klausytojai, ypač pokalbiuose tarp dviejų tos pačios lyties asmenų – vyrai daugiau šypsojosi kalbėdami su kitais besišypsančiais vyrais, o moterys – kalbėdami su kitomis besišypsančiomis moterimis.

Įdomu tai, kad šis poveikis buvo ne toks ryškus mišrios lyties pokalbiuose, o tai rodo, kad asmenys nerodė tokio paties abipusio šypsenos lygio, kaip bendraudami su tos pačios lyties partneriais. Tačiau mokslininkai spėja, kad mišrios lyties porose kalbėtojai šypsodavosi dažniau nei klausytojai, siekdami užmegzti tarpusavio santykius.

Kita svarbi išvada buvo ta, kad kuo daugiau klausytojas šypsojosi, tuo kalbėtojas pozityviau jautėsi apie sąveiką. Kalbėtojai teigė, kad jaučiasi draugiškesni ir labiau mėgaujasi pokalbiu, kai jų partneris dažnai šypsosi. Šis atradimas pabrėžia emocinę šypsenos svarbą pokalbiuose, nes tai sustiprina ryšį ir ryšį tarp asmenų.

Toliau aiškindamas šias išvadas, prof. Otaka sako: „Jei vienas daugiau šypsosi pokalbio metu, kitas žmogus taip pat daugiau šypsosis, o tai gali lemti geresnius tarpusavio santykius vienas su kitu“.

Be to, tyrime nustatyta, kad šypsenos sinchronizavimas vyksta nuosekliai visų tipų porose – tiek tos pačios lyties, tiek mišrios lyties. Tai reiškia, kad nepaisant to, kas su kuo kalbėjosi, žmonės šypsojosi vienu metu, o tai patvirtina, kad šypsena yra abipusis elgesys.

Apibendrinant, tyrimas atskleidžia, kad šypsena yra galinga, dinamiška pokalbių akis į akį dalis. Kalbėtojų šypsenoms įtakos turi tai, kiek ir kaip intensyviai klausytojas šypsosi, ypač pokalbiuose tarp tos pačios lyties asmenų. Be to, šypsenos sinchronizavimas yra būtinas kuriant socialinius ryšius ir skatinant teigiamus jausmus bendravimo metu.

Šios išvados pabrėžia neverbalinio bendravimo, ypač veido išraiškų, svarbą kasdieniuose pokalbiuose. Be to, šis tyrimas rodo, kad dviejų asmenų sąveika gali būti naudinga vertinant demenciją ir psichologinius sutrikimus.