Kraujotakos sistemą sudaro širdis, arterijos, kapiliarai ir venos. Iš širdies kraujas arterijomis teka į kapiliarus, kuriuose vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių, ir venomis grįžta atgal į širdį.
Ne visas organizme esantis kraujas cirkuliuoja kraujagyslėmis – dalis jo yra susitelkęs blužnyje, kepenyse, odoje.
Vidutiniškai žmogaus organizme yra 5,5-6,5 l kraujo.
Dažniausios kraujotakos organų ligos – tai aterosklerozė, hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies ydos ir kitos ligos, kuriomis sergant gali išsivystyti širdies veiklos nepakankamumas.
Kai liga nepaūmėjusi, ligonis slaugomas ir gydomas namų sąlygomis stebint gydytojui.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligos simptomai – tai skausmai širdies srityje, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, pabrinkimai, galvos skausmai ir svaigimas; taip pat odos pakitimai – cianozė, paraudimas arba pablyškimas. Dažnai sumažėja ligonių fizinis aktyvumas, neretai jiems reikia kitų pagalbos.
Ligonio slaugymas skausmo širdies srityje metu.
Širdies plote skausmas būna dvejopas – stenokardinis ir kardialinis.
Stenokardinis skausmas yra spaudžiamojo pobūdžio; jis pasireiškia priepuoliais už krūtinkaulio ir plinta į kairę ranką, mentę, kaklą, pasiekia netgi dantis.
Stenokardinio skausmo priepuoliai dažniausiai ištinka fizinės įtampos metu ar susinervinus. Paprastai stenokardijos priepuolis trunka ne ilgiau kaip 10-15 minučių.
Kardialinis skausmas yra duriamojo pobūdžio, ne toks stiprus; neplinta ir nėra juntamas širdies srityje. Jo priepuoliai trunka nuo keleto sekundžių iki vienos ar net kelių valandų.
Kardialinis skausmas dažniausiai atsiranda susinervinus, išsigandus, po išgyvenimų; nors gali kilti ir be jokios aiškios priežasties. Jei ligonį ištinka skausmų priepuolis širdies srityje, nedelsdami kvieskite gydytoją.
Kol atvyks “Greitoji pagalba”, nuraminkite ligonį, suteikite jam pusiau sėdimą padėtį ar pasodinkite. Po liežuviu padėkite validolio arba nitroglicerino tabletę. Labai tinka šiltos rankų vonelės, šildytuvas ant kairiosios rankos ar mentės.
Žinotina, kad stenokardinis skausmas, suteikus tokią pagalbą, paprastai praeina, tačiau kardialinis dažnai ne.
Ligonio slaugymas dusulio metu.
Kraujotakos sistemos ligomis sergantiems žmonėms būdingas dusulys, kuris gali būti nuolatinis ir priepuolinis. Šiuo atveju dusulio priežastis – plaučių funkcijos sutrikimas dėl kraujo stazės (sąstovio) juose.
Jei ligonį ištiko dusulio priepuolis, nedelsdami kvieskite gydytoją.
Kol atvyks “Greitoji pagalba”, liepkite ligoniui atsistoti arba pasodinkite, kojas nuleiskite žemyn.
Atpalaiduokite veržiančius drabužius, atidarykite langą, kad į patalpą patektų kuo daugiau gryno oro.
Ligonio slaugymas pabrinkimų metu.
Pabrinkimas – tai skysčio susikaupimas audiniuose dėl vandens apykaitos sutrikimo.
Pagrindiniai pabrinkimo požymiai yra šie – organo ar kūno dalies padidėjimas, formos pasikeitimas, odos elastingumo sumažėjimas. Paspaudus pirštu pabrinkusią vietą, lieka duobutė, kuri lėtai išsilygina.
Sergant kraujotakos ligomis, skystis kaupiasi žemiausiose kūno dalyse; vaikštantiems ligoniams dažniausiai pabrinksta kojos. Jie skundžiasi, kad sunku vaikščioti, kojos pasidaro kaip medinės.
Gulintiems ligoniams visų pirma pabrinksta juosmuo. Sunkiai sergant, labai išbrinksta kojos, juosmuo, dažnai – ir visas kūnas. Oda tampa sausa, pamėlynuoja ir pleiskanoja. Tokiems ligoniams greičiau atsiranda pragulų.
Labai svarbu tinkama odos priežiūra, nes pabrinkusios odos mityba yra sutrikusi ir sumažėja jos atsparumas infekcijai.
Kad neatsirastų pabrinkimų ir vidaus organuose, būtinas specialus maitinimo ir gėrimo režimas. Ligonio maistas turi būti pakankamai kaloringas, lengvai virškinamas, gausus ląstelienos ir vitaminų. Tačiau turi būti griežtai ribojama druska ir skysčiai.
Maistas turi būti gaminamas iš produktų, kuriuose yra daug šlapimo išsiskyrimą skatinančių mikroelementų – kalio (daug jo yra bulvėse, kopūstuose, džiovintuose abrikosuose) ir kalcio (piene ir jo produktuose).
Ligonį rekomenduojama 5-6 kartus per parą maitinti. Slaugantysis taip pat turi stebėti, koks yra išgerto skysčio ir išskirto per parą šlapimo kiekio santykis. Organizmo vandens balanso būklę geriausia kontroliuoti ligonį sveriant. Jeigu jo kūno masė didėja, vadinasi, skysčių pašalinama nepakankamai.
Šlapimo per parą turi būti išskiriama ne mažiau kaip 80 proc. išgerto per parą skysčio kiekio. Tada galima reguliuoti skystosios maisto dalies kiekį (ne tik arbatą, vandenį ar sultis, bet ir sriubas).