Naujas Londono Karalienės Marijos universiteto tyrimas rodo, kad šeimos patirtis vartojant tam tikrus vaistus gali padėti gydytojams numatyti, kaip ateities kartos reaguos į tuos pačius vaistus.
Tyrėjai nustatė, kad žmonėms buvo beveik penkis kartus didesnė tikimybė turėti genetinių skirtumų, turinčių įtakos antidepresantų apdorojimui, jei ir jie, ir tėvai anksti nustojo vartoti tuos pačius vaistus.
Paskelbta m Ryšių medicinaTyrimas apžvelgė 600 Didžiosios Britanijos, Bangladešo ir Pakistano šeimų iš Genų ir sveikatos projekto – vieno didžiausių pasaulyje bendruomenės genetikos tyrimų.
Komanda norėjo sužinoti, ar šeimos sveikatos istorija gali būti naudojama norint numatyti ligos riziką ir atsaką į vaistus. Jie daugiausia dėmesio skyrė amitriptilinui – įprastam antidepresantui, kuris taip pat skiriamas nuo skausmo ir migrenos. Iš 600 tirtų šeimų 96 šeimoms ir vienam iš tėvų, ir suaugusiam vaikui buvo paskirtas amitriptilinas.
Maždaug pusė vaikų ir ketvirtadalis tėvų nustojo vartoti vaistą per tris mėnesius, o tai rodo, kad jis jiems neveikė arba sukėlė nemalonų šalutinį poveikį.
Dr. Gabriel Marengo, Karalienės Marijos bioinformatikas / duomenų mokslininkas ir vienas iš pirmųjų tyrimo autorių, sakė: „Jei abu tėvai ir jų vaikas turėjo sunkumų toleruodami tą patį vaistą, tai gali reikšti, kad tai susiję su genetika. Šeimos patirties su vaistais patikrinimas gali padėti vadovautis genetiniais tyrimais ir saugesniu jų išrašymu. Šis tyrimas įrodo, kad mūsų šeimų patirtis gali pasakyti, kad mūsų medicina.
Genetinis ryšys
Kai komanda patikrino genetinius duomenis, jie išsiaiškino, kad šeimose, kuriose abi kartos anksti nutraukė vaisto vartojimą, jaunesnė karta buvo žymiai labiau linkusi turėti geno variantą (CYP2C19), kuris sulėtina organizmo gebėjimą skaidyti amitriptiliną.
„Lėto metabolizmo“ būsena gali sukelti stipresnį šalutinį poveikį arba mažesnę vaisto toleranciją.
Tačiau vien tik ankstyvas tėvų nutraukimas nenumatė jų vaiko reakcijos, o tai lėmė dviejų kartų modelis.
Ką tai reiškia pacientams ir gydytojams
Išvados rodo, kad šeimos vaistų istorija – ne tik ligos istorija – gali būti galinga ir praktiška priemonė gydytojams.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kaip genetiniai tyrimai gali būti skirti pacientams, kurie greičiausiai bus naudingi, ypač bendruomenėse, kuriose toks tyrimas nėra įprastas.
Nors tyrimas buvo sutelktas į vieną antidepresantą ir konkrečią šeimų grupę, autoriai mano, kad tas pats principas gali būti taikomas daugeliui kitų vaistų.