Kūnui sušilus, kraujas kaipmat sugrįžta į periferinius organus ir poreikis šlapintis suretėja. Tačiau organizme gali būti pernelyg sumažėjęs skysčių kiekis.
Širdies bei kraujagyslių ligos
Statistika byloja, kad ne tik karštomis vasaros dienomis, bet ir per žiemos speigus padaugėja infarktų. Nustatyta, kad net temperatūrai sumažėjus vidutiniškai 10 C gerokai padidėja širdies infarkto tikimybė vidutinio amžiaus vyrams.
Apskritai infarktų žiemą pasitaiko maždaug 53 proc. daugiau negu vasarą. Netgi Havajuose žiemą mirtingumas nuo jų 22 proc. didesnis. Po patirto infarkto oro temperatūros svyravimai ypač pavojingi moterims.
Kodėl širdies bei kraujagyslių ir kraujotakos sistemos taip jautriai reaguoja į šaltį, gerai nežinoma. Gal todėl, kad šaltis apriboja žmonių fizinį aktyvumą, o gal todėl, kad dėl jo pakinta kraujo struktūra (padaugėja cholesterolio, padidėja kraujo klampumas, greičiau formuojasi trombai) ir padidėja arterinis spaudimas.
Kaip jau minėta, reaguodamas į šaltį, organizmas susiaurina periferines kraujagysles, todėl širdžiai pasidaro sunkiau varinėti kraują. Jeigu ji nesveika, dėl šios priežasties gali rimtai sutrikti jos veikla.
Gydytojų teigimu, šaltomis dienomis arterinis spaudimas gali padidėti net 12-18 mm gyv.st. Tai ypač pavojinga sergant hipertenzija. Nuo šalčio sutirštėjusiame kraujyje gali susiformuoti trombai ir užkimšti širdies, smegenų arba plaučių kraujagysles.
Šaltomis žiemos dienomis rekomenduojama riboti fizinį krūvį, ypač esant kraujotakos sutrikimų. Šaltą dieną nuvalius sniegą nuo takelio ar kitaip fiziškai padirbėjus galima rimtai sunegaluoti.
Peršalus, sloguojant ar sergant gripu, nosies užgultumą įprasta malšinti kraujagysles siaurinančiais lašais. Tačiau negalima pamiršti, kad tie lašai siaurina ne vien nosies, bet viso organizmo kraujagysles ir kartu didina arterinį spaudimą. Šaltuoju metų laiku tai gana pavojinga, ypač jau sergant hipertenzija ar širdies liga.
Kontraindikacijų turi beveik visi peršalimą gydantys vaistai, todėl derėtų juos vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Žiemą organizmui pavojingesnis ir nikotino poveikis. Ši medžiaga taip pat siaurina kraujagysles, todėl rūkaliams žiemą dažniau padidėja arterinis spaudimas nei nerūkantiems žmonėms. Jeigu jis ir šiaip jau padidėjęs, žiemą derėtų rūkyti mažiau arba visiškai atsisakyti cigarečių.
Šalčio sukeliama alergija
Kai kuriems žmonėms šaltis sukelia alergiją, pasireiškiančią dilgėline. Pabuvus šaltyje, odoje išryškėja raudonos dėmės, ji paburksta, niežti ir perši. Panaši reakcija galima ir nuplovus rankas šaltu vandeniu. Maudantis šaltame vandenyje gali paburkti net kvėpavimo takų gleivinė. Pernelyg susiaurėjus kvėpavimo takams, gali išsivystyti dusulio priepuolis, kuris plaukiojant vandenyje ypač pavojingas.