Ligai progresuojant, po 2-4 metų nuo ligos pradžios, paliečiami ir apatiniai kvėpavimo takai: tuomet išsivysto žiedadulkių bronchinė astma.
Polinozė pažeidžia ir nervų sistemą; padidėja jaudrumas, žmogus greičiau pavargsta, jį gali kamuoti depresija ir migrenos priepuoliai. Kartais pastebimi regėjimo ir klausos nervų bei galvos kraujagyslių (alerginis arachnoencefalitas) pažeidimai. Medicininėje literatūroje aprašyti net žiedadulkių epilepsijos atvejai.
Žiedadulkėms patekus į skrandžio bei virškinamąjį traktą, kai kurie ligoniai vemia, viduriuoja, jiems skauda pilvą, išsivysto dilgėlinė. O patekusios į kraują žiedadulkių dalelės gali sukelti reumatinio tipo sąnarių ligas.
Šia liga dažniau serga miesto gyventojai, nors kaimo ore žiedadulkių koncentracija kur kas didesnė. Matyt, miestiečių, nuo pat gimimo kvėpuojančių išmetamosiomis dujomis ir cheminėmis medžiagomis užterštu oru, kvėpavimo takuose nuolat vyksta lėtinis uždegiminis arba distrofinis procesas. Todėl jų kvėpavimo takai audringai reaguoja į kiekvieną naują dirgiklį. Jeigu vaikystėje nesirgote alergija, nemanykite, kad įgijote imunitetą. Galbūt jūsų organizmas kritinę ribą pasieks tik praėjus daugeliui metų. Ir tuomet jis paskelbs karą žiedadulkėms. Beje, kartą sureagavus, antrą kartą net minimalus alergeno kiekis gali sukelti staigų ir gausų ašarojimą.
Vėjas žiedadulkes gali nunešti net 300-400 kilometrų, todėl neretai čiaudima net ten, kur žydinčių augalų nė iš tolo nematyti. Tik 5000 metrų virš vandenyno lygio ir amžinų ledynų zonoje galima laisvai kvėpuoti, nebijant įkvėpti žiedadulkių. Bet kas norėtų kiekvieną pavasarį sutikti Šiaurės ašigalyje? Juolab kad polinozė neapsiriboja vien pavasariu. Lietuvoje pastebimi trys jos periodai:
* Pavasario – nuo pusės balandžio iki gegužės pabaigos, kai žydi medžiai – alksniai, beržai, lazdynai (7-10 proc. pacientų);
* Vasaros – nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos, kai žydi pievų žolės: motiejukas, miglė, varputis, šunažolė (70-80 proc. pacientų);
* Vasaros-rudens – nuo liepos pabaigos iki spalio mėnesio, kai žydi graižažiedžiai (pelynai) ir balandiniai (balandūnės) augalai – (maždaug 6 proc. pacientų).
Be to, alergijos protrūkiai pastebimi ir spalio mėnesį, ypač saulėtomis dienomis. Ją sukelia krintantys lapai (lapuose taip pat yra žiedadulkių antigenų). Sergantieji polinoze „savųjų” augalų žydėjimo periodu turi kaip įmanydami saugoti organizmą nuo alergenų. Kuo dažnesni kontaktai su alergenu ir kuo didesnė alergeno koncentracija, tuo sunkiau sergama ir tuo greičiau formuojasi ligos pasekmės.
* Pavojingu periodu venkite išvykų į gamtą, neskinkite ir nesineškite namo gėlių. Grįžę į namus, kuo greičiau persirenkite drabužius, išsiplaukite galvą, kad neliktų žiedadulkių.
* Ypač intensyviai žiedadulkės skiriasi ankstyvą rytą, todėl nerekomenduotina miegoti prie atviro lango.
* Lyjant žiedadulkių koncentracija gerokai sumažėja. Alergija sergantys žmonės žino: kuo gražesnis oras, tuo blogiau jie jaučiasi. Jeigu liga labai jus vargina, pasistenkite pačiu pavojingiausiu periodu išvykti prie jūros arba ten, kur auga spygliuočiai. Turint galvoje, kad polinoze sergantiems žmonėms paprastai būna labai sunku važiuoti automobiliu ar traukiniu, patartina skristi lėktuvu ar plaukti garlaiviu.
* Ligai paūmėjus, rekomenduotina vartoti antihistamininius preparatus. Vaistus reikia keisti kas 7-10 dienų. Ilgai vartojant tuos pačius vaistus prie jų priprantama arba išsivysto paradoksali reakcija – alergija tiems vaistams. Jeigu antihistamininiai preparatai nepadeda, gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio savijautą, gali skirti gliukokortikoidinių hormonų.
* Hiposensibilizacijos metodais paprastai gydoma ne prasidėjus „sezonui”, bet iš anksto – žiemą. Į paciento organizmą įšvirkščiamos alergeno mikrodozės, kurios jį pripratina nebesipriešinti alergenui. Ši terapija reikalauja paciento kantrybės.