Reikia pasakyti, kad šiais laikais tokia savijauta skundžiasi palyginti jauni (25-40 metų) žmonės.
Medikai tokią būklę vadina lėtinio nuovargio sindromu. Šis nuovargis nuo įprasto skiriasi tuo, kad norint jį pašalinti, neužtenka pakankamai išsimiegoti, protinę veiklą pakeisti fizine ar atvirkščiai. Lėtinio nuovargio sukeltas mieguistumas ir vangumas gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Tuo metu paprastai sutrinka miego bioritmas: arba kamuoja nemiga, arba pernelyg anksti pabundama rytais. Savijautą gali dar labiau pabloginti nedidelis kūno temperatūros pakilimas (37,1-37,3OC), raumenų silpnumas, limfmazgių padidėjimas – kitaip sakant, bendras silpnumas. Kai kurie žmonės tokią savijautą palaiko peršalimu ir pradeda gydytis. Tačiau vaistai negelbsti, nes po tariamo peršalimo simptomais slypi lėtinis nuovargis. Ir nors šis negalavimas neatrodo labai rimtas, iš tikrųjų, jis gali byloti apie labai rimtas patologijas.
Yra keletas lėtinio nuovargio priežasčių. Viena iš jų – stresas. Tokia būsena dažnai siejama su neurologinėmis ligomis.
Lėtinio nuovargio sindromas dažniau kamuoja darboholikus ir psichologiškai pažeidžiamus žmones. Jiems derėtų pakeisti gyvenseną ir išmokti ramiau reaguoti į gyvenimo negandas, prieš naktį gerti raminamųjų arbatų. Be to, šiems žmonėms gali būti naudinga akupunktūra, klasikinis ir povandeninis masažas, reguliarios treniruotės. Svarbu organizmą aprūpinti vitaminais, ypač B grupės, kurių yra duonos produktuose, grikiuose, alaus mielėse. Labai reikalingas vitaminas C, stiprinantis imuninę sistemą. Šio vitamino yra erškėtuogėse, spanguolėse, obuoliuose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose. Organizmas turi gauti vitaminų A, E, seleno, magnio, kalcio, kalio. Reikėtų vartoti polivitaminų ir mineralų kompleksus.
Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad lėtinio nuovargio sindromas gali būti ir virusinės kilmės. Pavyzdžiui, jį gali sukelti citomegalovirusinė infekcija arba įvairių tipų pūslelinės infekcijos virusai. Šios infekcijos diagnozuojamos atlikus laboratorinius tyrimus. O jų apraiškos priklauso nuo imuninės sistemos.
Beje, lėtinio nuovargio sindromas dažniau išsivysto nusilpus imuninetui. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga alergija, tai neretai jį kamuoja ir mieguistumas. Juk alerginės reakcijos visuomet pažeidžia tam tikras imuninės sistemos grandis ir gali susilpninti imunines reakcijas.
Patologinį mieguistumą gali sukelti ne tik ūmios ligos (ūmios kvėpavimo takų infekcijos), bet ir lėtinės (reumatinės, psichoneurologinės, endokrininės, skrandžio, žarnyno ir kt.). Todėl niekada negalima numoti ranka į savo sveikatą. Kamuojant mieguistumui ir neįprastam nuovargiui, būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali nustatyti tokios savijautos priežastis, ir jas pašalinti.