Vaisiuose daug karotino, be to, yra vitaminų (C, B1, B2, E, PP), įvairių mineralinių medžiagų. Moliūgo sėklose yra fitosterino, kukurbitino, beta ir gama tokoferolio, mineralinių medžiagų , seleno, aliejų (iki 50 proc.).
Moliūgai vartojami žali, kepti, virti, troškinti, rauginti, įvairiai konservuoti. Moliūgo tėvynė – Amerika. Europoje moliūgas sulaukė pripažinimo tik XIX a. Lietuvoje daugiausia auginamas paprastasis moliūgas (jo žinoma daugiau nei 100 veislių).
Nauda sveikatai
Moliūgai nekaloringi (atsižvelgiant į jų subrendimą iš 100 g gaunama 15-29 kcal). Juose, kaip ir kituose oranžinės spalvos vaisiuose (abrikosuose, manguose, papajose) bei daržovėse (pomidoruose, morkose) gausu beta karotino (provitamino A). Beta karotinas stiprina imuninę sistemą.
JAV Alabamos universiteto mokslininkai mano, kad moterys, gausiai valgančios maistą, kuriame daug beta karotino, rečiau serga gimdos kaklelio vėžiu. Be to, beta karotinas sumažina riziką susirgti stemplės, skrandžio, gaubiamosios žarnos vėžiu. Jei organizmui trūksta beta karotino, oda tampa šiurkšti ir sausa, pakinta gleivinė, dažnai kamuoja peršalimo ligos, išdžiūsta ragena ir junginė, sutrinka ašarų liaukų veikla ir kt.
Moliūgai padeda pasisavinti sunkiai virškinamą maistą. Juose gausu pektino, kuris iš organizmo šalina cholesterolį. Vaisiaus minkštimas puikiai reguliuoja žarnyno veiklą – gerina jo motoriką, padeda užkietėjus viduriams, atsiradus šlapinimosi sutrikimų.
Medikai pastebėjo, kad Balkanų šalyse, kuriose žmonės tradiciškai valgo daug moliūgo sėklų, vyrams rečiau pasitaiko prostatos hiperplazija.
– Jei norite išvengti prostatos ligų, pasistenkite kiekvieną dieną suvalgyti apie 2-3 valgomuosius šaukštus moliūgo sėklų. Moliūgų sėklų preparatai gali būti skiriami esant I ar II prostatos gerybinės hiperplazijos stadijai.
– Jei sergate prostatitu, išgerkite po 200 ml moliūgų sulčių 3-4 kartus per dieną ir suvalgykite 2-3 šaukštus moliūgų sėklų.
– Jei kankina irzlumas bei nemiga, gelbėkitės šviežių moliūgų sultimis.
– Jei tinimo priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, per dieną išgerkite pusę stiklinės moliūgų sulčių.
– Jei esate linkę sirgti inkstų ligomis, šlapimo takų infekcijomis, turite šlapinimosi sutrikimų, į savo valgiaraštį įtraukite moliūgų košę. Ją rekomenduojama valgyti du kartus per dieną.
– Jei nusideginote arba apsiplikinote karštu vandeniu odą, sergate egzema, šviežio vaisiaus minkštimą dėkite ant pažeistų odos vietų.
– Jei sergate mažakraujyste ir stokojate geležies, pasistenkite 4-5 kartus per dieną suvalgyti apie 20-150 g virto moliūgo, ir jums nebeprireiks vartoti geležies preparatų.
– Jei norite pasirinkti veiksmingą dantų ėduonies profilaktiką, sistemingai mėgaukitės patiekalais iš moliūgų, nes juose daug fluoro. Fluoro paros norma – 1mg. Šią dozę galima gauti suvalgius per dieną apie 500 g moliūgo.
– Jei žarnyno kirmėlėms – kaspinuočiams varyti pasirinksite moliūgo sėklas, rekomenduojamas šis receptas:
apie 200-400 g moliūgų sėklų reikia sutrinti (arba sumalti kavos malimo mašinėle) ir sumaišyti su pienu bei medumi, kad susidarytų košelė. Ją reikia suvalgyti iš ryto (per du kartus). Po 2-3 valandų išgerti 2 valgomuosius šaukštus ricinos aliejaus.
– Jei sergate onkologinėmis ligomis, į savo valgiaraštį būtinai įtraukite patiekalus iš moliūgų. Į jų sudėtį įeinančios mineralinės medžiagos – varis geležis ir cinkas skatina fermentų, kovojančių su vėžinėmis ląstelėmis, išsiskyrimą.
Keletas praktiškų patarimų šeimininkei
– Ne visiškai subrendusius moliūgus 2-3 mėnesius galima išlaikyti gerai vėdinamoje patalpoje, kurios oro temperatūra – apie 3OC ir santykinė oro drėgmė – 60-75 proc.
– Ar moliūgas nunokęs, galima matyti iš nudžiūvusio vaiskočio.
– Moliūgų tinka dėti į tyres, sriubas, kepinius, galima su jais konservuoti saldžiarūgščius vaisius.
– Moliūgų sėklų aliejus tinka salotoms gaminti – suteikia pikantišką skonį.
– Moliūgų griežinėlius dėkite tik į gerai įkaitintą keptuvę – tada jie gražiai iškeps ir neprisigers riebalų.