Palankus metas stiprinti organizmą obuoliais

15269

Grožis, buitis

 

   

Matyt, todėl, kad juose yra gana daug įvairiausių angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, krakmolo ir kt.), organinių rūgščių (obuolių, citrinų, gintaro, salicilo ir kt.). Be to, obuoliuose randama beveik visų vitaminų, kurių kiekis priklauso nuo obels rūšies. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose daugiausia kalio, kalcio, magnio ir geležies.

Obuolių žievelėse yra flavonoidų, eterinių aliejų ir nemažai vitaminų, o sėklose randama riebiojo aliejaus, glikozido amigdalino ir jodo.

Obels lapuose yra B grupės vitaminų, vitamino C, karotino, kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, baltymo, katechinų, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus, fitoncidų, amigdalino.

Gydomosios savybės priklauso nuo obuolių rūšies. Nustatyta, kad fitoncidų gausa pasižymi aromatingieji obuoliai, fenolių ir rauginių medžiagų daugiau turi aitroko skonio vaisiai, vitamino PP daugiausia yra tuose, kurie perpjauti greičiau paruduoja, o karotino – turinčiuose geltoną žievelę.

Obuoliai valgomi švieži, virti, marinuoti, džiovinti, mirkyti. Iš jų verdami kompotai, tyrės, gaminami marmeladai, saldainiai, sultys, gira ir kitokie gėrimai. Obuolių arba jų tyrių dedama į įvairius kepinius, pyragus. Iš jų gaminami desertai, jų dedama į daržovių salotas, varškės, makaronų, kiaušinių, mėsos patiekalus. 
 

Gydomosios savybės 
 
Obuoliai naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, detoksikuoja organizmą, stimuliuoja kraujodarą, palengvina atsikosėjimą, pagreitina žaizdų gijimą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja medžiagų apykaitą ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, gerina kraujagyslių pralaidumą, palankiai veikia žarnyną ir smegenis, stiprina organizmą, saugo nuo skydliaukės ligų, akmenligės.

Obuoliai rekomenduojami sergant: mažakraujyste, avitaminoze, ateroskleroze, hipertenzija, širdies, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų, odos ligomis, poliartritu, reumatu, osteochondroze, bronchitu, neuroze, cukriniu diabetu, dizenterija, žarnyno uždegimu, kolitu, užkietėjus viduriams, nutukus, pasunkėjus kvėpavimui ir kamuojant sausam kosuliui, norint išvengti inkstų akmenligės ir podagros.
Rūgštaus skonio obuoliai (pavyzdžiui, antaniniai) labiau rekomenduojami sergant cukriniu diabetu, nutukus, sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui,
o saldesni – sergant širdies bei kraujagyslių sistemos, inkstų, kepenų ligomis ir podagra. 
Norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po 2-3 bet kokios rūšies obuolius.
 
Obels lapų antpilas mažina karščiavimą, padeda gydyti avitaminozę, poliartritą, reumatą, podagrą.

Kasdien valgomi obuoliai saugo nuo minėtų ligų ir valo organizmą. Padeda pasišalinti ne tik kenksmingiems mikroorganizmų veiklos produktams – toksinams, bet ir gyvsidabrio, švino, stroncio, kobalto, nikelio druskoms. Su kenksmingu radiacijos poveikiu organizmui padeda kovoti medžiagos, kurių daugiausia yra ne visiškai sunokusiuose ir keptuose obuoliuose, ypač antaniniuose, bananiniuose.

Žalių obuolių fitoncidai naikina dizenterijos sukėlėjus, auksinį stafilokoką, gripo A virusus. Šie vaisiai valo burnos ertmę ir stiprina dantenas.

Žali, kepti ir virti obuoliai rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas nuo tinimų, sąlygojamų širdies bei kraujagyslių sistemos ir inkstų ligų.

Keletas receptų
 
– Užkietėjus viduriams arba sergant inkstų akmenlige, rekomenduojama valgyti keptus obuolius.

– Sergant gastritu, naudinga gerti džiovintų obuolių žiedų antpilą: 1 arbatinį šaukštelį žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir išgerti per dieną.

– Sutrikus skydliaukės veiklai, rekomenduojama valgyti obuolius ir jų sėklas (po 5-6 sėkleles per dieną).

– Sergant kepenų, inkstų ir širdies ligomis, nutukus, reikia gerti nesaldintą obuolių kompotą.

– Sergant uždegiminėmis skrandžio bei žarnyno ligomis, opalige, arba esant spuogų, inkštirų, rekomenduojama gerti obels lapų nuovirą.

– Dėl širdies ligų pasireiškus tinimams, patariama daryti obuolių ir varškės iškrovos dienas: per dieną suvalgyti 600-1000 g obuolių ir 300-500 g varškės.

– Nutukus, esant tinimų, galima kiekvieną savaitę 1 dieną laikytis vien obuolių dietos: per dieną suvalgyti 1-1,5 kg obuolių.

– Sergant lėtiniu kolitu, podagra, kepenų ir inkstų ligomis, nutukus, rekomenduojama valgyti žalių obuolių tyrę.

– Sutrikus žarnyno veiklai, viduriuojant galima gydytis tokiu būdu: pirmąsias 2-3 dienas gerti vien aitrių obuolių nuovirą ir sultis; vėliau per dieną suvalgyti po 1,5-2 kg nuluptų obuolių (šią porciją padalinti į 5-6 dalis).

– Sergant šlapimo pūslės ligomis ar norint išvengti inkstų akmenligės ir sustiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą, reikia kasdien gerti obuolių sultis.

– Norint sušvelninti podagros sukeltus skausmus, reikia gerti keptų obuolių sultis.

– Sergant inkstų uždegimu reikia gerti džiovintų smulkintų obuolių žievelių antpilą, o išsivysčius inkstų akmenligei naudinga 3 kartus per dieną išgerti po 1 stiklinę karšto vandens su 1 valgomuoju šaukštu jų miltelių.

– Užkietėjus viduriams, rekomenduojama nepusryčiavus gerti obuolių morsą.

Dėmesio: sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, kasoje vykstant uždegiminiams procesams, nerekomenduojama valgyti žalius rūgščius obuolius. Bet visiškai atsisakyti šių naudingų vaisių nebūtina. Reikia tik išimti jų sėklides ir iškepti. Arba galima valgyti vien nuluptų saldžių obuolių tyres.
  

Obuoliai kosmetikoje
  
Obuoliai ir jų sultys tinka visų tipų odai. Jų galima dėti į maitinamąsias kaukes.

Normaliai odai:
– Sutarkuotas obuolys sumaišomas su 1 arbatiniu šaukšteliu grietinės arba alyvuogių aliejaus ir 1 šaukšteliu krakmolo. Gauta mase aptepamas veidas. Po 20 minučių kaukė nuplaunama šiltu vandeniu.

– 1 obuolio sultys sumaišomos su 1 valgomuoju šaukštu avižų miltų ir trupučiu pieno. Kaukė ant veido laikoma 20-30 minučių.

Riebiai odai:
– 2 valgomieji šaukštai rūgščių obuolių tyrės sumaišomi su 1 arbatiniu šaukšteliu bulvių krakmolo arba avižų miltų. Gauta mase aptepamas veidas. Po 20 minučių kaukė nuplaunama šiltu vandeniu.

– 1 valgomasis šaukštas kepto arba virto obuolio sumaišomas su tokiu pat kiekiu išplaktų baltymų, ir aptepamas veidas. Ši kaukė nuplaunama vėsiu vandeniu.

Sausai odai:
– 2 arbatiniai šaukšteliai varškės sumaišomi su 1 arbatiniu šaukšteliu obuolių sulčių, 1/2 kiaušinio trynio ir 1 arbatiniu šaukšteliu kamparo aliejaus. Kaukė ant veido laikoma 15-20 minučių. Nuplaunama šaltu vandeniu.

– Sutarkuotas arba išvirtas obuolys sumaišomas su šaukšteliu medaus, įlašinama keletas lašų alyvuogių aliejaus, ir aptepamas veidas. Kaukė nuplaunama šiltu vandeniu.

Rankoms:
– Suskirdusios rankos 2-3 minutes patrinamos nulupto obuolio gabalėliu, o po to patepamos kremu.

– Nuo namų ruošos patamsėjusios rankos kruopščiai ištrinamos obuolio žievele.

Kojoms:
– Supjaustytas obuolys pavirinamas piene. Gauta košele tepami suskilinėję kulnai.

– Obuolių tyrė sumaišoma su sviestu. Tepama suskilinėjusi, nubrozdinta oda. 
 

Obuolių laikymas 
 
Tinkamai laikomi obuoliai ilgai išlieka vertingi. Žieminių rūšių obuolius galima laikyti 5-7 mėnesius, rudeninius – 2-3 mėnesius, vasarinius – 20-30 dienų. Kad jie ilgiau negestų, reikia stengtis skinant nepažeisti, o nuskynus laikyti tinkamomis sąlygomis.

Geriausia obuolius skinti giedrą, vėsią dieną. Nuskynus reikia pašalinti vaiskočius, kurie gali pažeisti obuolių žievelę. Visus obuolius reikia surūšiuoti ir laikyti vėsioje patalpoje. Turint nedaug obuolių, patariama kiekvieną suvynioti į ploną popierių ir laikyti kartoninėse dėžutėse. Ilgam laikymui skirtus obuolius geriausia sudėti vaiskočiais į apačią. Negalima dėti obuolių daugiau kaip dviem sluoksniais.