Šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, drabužiai, transportas padeda išvengti daugelio organizmui nepalankių faktorių, todėl sumažėja jo atsparumas.
Tik sistemingai grūdinantis galima organizmą išmokyti prisitaikyti prie nepalankaus aplinkos poveikio ir vėl sustiprinti jo apsaugines jėgas.
Grūdinamasi sistemingai veikiant vienokiam ar kitokiam faktoriui (šilumai, šalčiui), ilginant jo veikimo laiką ir didinant dozę.
Pavyzdžiui, sistemingai veikiant organizmą šalčiu, jis pasidaro atsparus šalčiui, o sistemingai veikiant šiluma, jis geriau toleruoja karštį.
Nutraukus procedūras, įgytas organizmo atsparumas vėl pradeda mažėti, o praėjus 1-1,5 mėnesio, visiškai išnyksta.
Paprastai svarbiausiu laikomas organizmo grūdinimas šalčiu, nes būtent jis padeda išvengti ūmių kvėpavimo takų ligų.
Organizmas pamažu pratinamas prie kaskart žemesnės temperatūros. Pripratus prie šalčio, organizmas sugeba greičiau sušilti: kai oda geriau aprūpinama krauju, lengviau išvengiama peršalimo ligų ir nušalimų. Tuo tarpu neužgrūdinus organizmo (nepripratus prie šalčio), net nedidelis tam tikrų kūno dalių nušalimas išplečia nosies gleivinės kraujagysles, skatina sekreto išsiskyrimą ir gali sukelti ūmų viršutinių kvėpavimo takų katarą.
Organizmo atsparumą šalčiui didina oro bei saulės vonios ir vanduo. Ypač efektyvios vandens procedūros: aptrynimai, apipylimai, dušas, maudymasis. Iš pradžių naudojamas kambario temperatūros vanduo. Vėliau jo temperatūra mažinama, o procedūros trukmė ilginama.
Būnant karštame ore, organizmas gali perkaisti. Norint to išvengti reikia organizmą pratinti prie tokių sąlygų: sistemingai atliekamos ir nuolat ilginamos karščio procedūros skatina prakaitavimą ir pagreitina šilumos atidavimą. Pagerėjus kūno šilumos atidavimui, net būnant aukštoje temperatūroje, normaliai plaka širdis ir nesumažėja darbingumas.
Atsparumas atmosferos slėgimo pokyčiams ugdomas kopiant į kalnus, dalyvaujant alpinistų stovyklose, pamažu pratinantis prie aukščio.
Grūdinimosi režimą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių ir sveikatą. Susirgus grūdinimo procedūros nutraukiamos, o pasveikus vėl atnaujinamos.
Ypač atsargiai turi grūdintis vyresnio amžiaus žmonės. Jiems būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, nes tokiame amžiuje organizmui sunkiau adaptuotis, po procedūrų reikia daugiau laiko atsistatyti jo fiziologinėms funkcijoms. Tokio amžiaus žmonėms ypač rekomenduojamos oro vonios (verandoje, balkone, medžių pavėsyje), atliekamos apsirengus plonais drabužiais. Pasimankštinus naudinga kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu, apipilti vėsiu vandeniu, trumpai pasimaudyti 20OC temperatūros vandenyje, esant tokiai pat oro temperatūrai.
Norint apsaugoti vaikus nuo ligų, jų organizmą taip pat reikia grūdinti. Vaikai labai jautrūs gryno oro trūkumui. Ilgai būdami blogai vėdinamoje patalpoje, jie pasidaro irzlūs ir vangūs, blogai miega, mažai valgo, skundžiasi galvos skausmais. Tokiems vaikams gali išsivystyti mažakraujystė. Mažų vaikų organizmo apsauginės reakcijos silpnai išsivysčiusios, todėl juos reikia grūdinti labai atsargiai ir lėtai. Kūdikį reikia pradėti grūdinti nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Būtina tai daryti sistemingai ir atsargiai, nes daugelis mažylio organų ir sistemų dar nesubrendę. Grūdinimo procedūros ypač reikalingos nusilpusiems, hipotrofija, rachitu, chroniškomis ligomis sergantiems vaikams. Tačiau tokius vaikus reikia grūdinti ypač atsargiai.
Kraujo apytakos sutrikimų ir kvėpavimo organų ligų kamuojamiems vaikams labai reikalingas grynas oras, todėl rekomenduojama ir žiemą, ir vasarą juos migdyti lauke.
Oro vonios jiems daromos kambaryje, kuomet keičiant drabužėlius trumpam apnuoginamas kūnelis. Saulės vonios dozuojamos labai griežtai. Nevengiama ir vandens procedūrų: kūnelis aptrinamas drėgna skepeta, pėdos apipilamos vėsiu vandeniu. Iš pradžių vandens temperatūra – 35-36OC, o vėliau (labai pamažu) ji sumažinama iki sveikiems vaikams rekomenduojamos temperatūros. Eksudacine diateze ir odos ligomis sergantiems vaikams vandeniu apipilamos tik ligos nepažeistos kūno vietos.
Vaikui susirgus, pradėjus karščiuoti, grūdinimo procedūros nutraukiamos. O jam pasveikus jos vėl atnaujinamos, atsižvelgiant į sveikatą ir organizmo ypatumus.