Esami įrodymai aiškiai nesusieja paracetamolio (acetaminofeno) vartojimo nėštumo metu su vaikų autizmu ar ADHD, skelbiama išsamioje įrodymų apžvalgoje. BMJ šiandien, tiesiogiai reaguodama į naujausius pranešimus apie paracetamolio vartojimo nėštumo metu saugumą.
Tyrėjai teigia, kad pasitikėjimas esamų įrodymų apžvalgų ir tyrimų šia tema išvadomis yra žemas arba labai žemas, ir teigia, kad bet koks akivaizdus ankstesnių tyrimų poveikis gali būti nulemtas bendrų genetinių ir aplinkos veiksnių šeimose.
Reguliavimo institucijos, gydytojai, nėščios moterys, tėvai ir asmenys, sergantys autizmu ir ADHD, turėtų būti informuojami apie prastą esamų apžvalgų kokybę, o moterims reikėtų patarti vartoti paracetamolį, kai to reikia nėštumo skausmui ir karščiavimui gydyti, priduria jie.
Paracetamolis (acetaminofenas) yra rekomenduojamas skausmo ir karščiavimo gydymas nėštumo metu ir yra laikomas saugiu reguliavimo agentūrų visame pasaulyje.
Esamos sistemingos apžvalgos šia tema skiriasi savo kokybe, o tyrimai, nepritaikomi prie svarbių faktorių, kuriuos bendrai vertina šeimos ar tėvų sveikata ir gyvenimo būdas, negali tiksliai įvertinti paracetamolio poveikio kūdikių nervų vystymuisi prieš gimdymą.
Siekdami išspręsti šį netikrumą, mokslininkai atliko sisteminių peržiūrų skėtinę apžvalgą (aukšto lygio įrodymų santrauką), kad įvertintų bendrą esamų įrodymų kokybę ir pagrįstumą bei ryšį tarp paracetamolio vartojimo nėštumo metu ir autizmo ar ADHD pavojaus palikuonims.
Jie nustatė devynias sistemines apžvalgas, kuriose iš viso buvo atlikta 40 stebėjimo tyrimų, kuriuose buvo pranešta apie paracetamolio vartojimą nėštumo metu ir autizmo, ADHD ar kitų neurologinio vystymosi pasekmių riziką paveiktiems kūdikiams.
Į keturias apžvalgas buvo įtraukta metaanalizė (statistinis metodas, sujungiantis kelių tyrimų duomenis, kad būtų galima gauti vieną tikslesnį poveikio įvertinimą).
Tyrėjai naudojo pripažintas priemones, kad atidžiai įvertintų kiekvieną peržiūrą, ar nėra šališkumo, ir įvertino bendrą pasitikėjimą išvadomis kaip aukštą, vidutinį, žemą arba kritiškai žemą. Jie taip pat užfiksavo labai didelį tyrimų sutapimo laipsnį peržiūrose.
Visose apžvalgose buvo pranešta apie galimą stiprų ryšį tarp motinos paracetamolio vartojimo ir autizmo ar ADHD, arba abiejų palikuonių. Tačiau septynios iš devynių apžvalgų patarė būti atsargiems interpretuojant išvadas dėl galimos šališkumo rizikos ir neįvertintų (painiojančių) veiksnių poveikio įtrauktuose tyrimuose.
Bendras pasitikėjimas apžvalgų išvadomis buvo žemas (dvi apžvalgos) iki kritiškai žemo (septynios apžvalgos).
Tik viena apžvalga apėmė du tyrimus, kurie tinkamai pakoregavo galimą genetinių ir aplinkos veiksnių poveikį, kurį dalijasi broliai ir seserys, ir atsižvelgė į kitus svarbius veiksnius, tokius kaip tėvų psichinė sveikata, kilmė ir gyvenimo būdas.
Abiejuose šiuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp paracetamolio poveikio ir autizmo bei ADHD rizikos vaikystėje išnyko arba sumažėjo po prisitaikymo, o tai rodo, kad šie veiksniai paaiškina didžiąją dalį pastebėtos rizikos, teigia mokslininkai.
Jie pripažįsta kai kuriuos apribojimus. Pavyzdžiui, įtrauktos apžvalgos skyrėsi apimtimi ir metodais, jos negalėjo ištirti laiko ir dozės poveikio, o jų analizė apsiribojo autizmo ir ADHD rezultatais.
Tačiau jie teigia, kad ši apžvalga apjungia visus svarbius įrodymus ir taiko nusistovėjusius kokybės vertinimo metodus ir parodo, kad „trūksta tvirtų įrodymų, siejančių paracetamolio vartojimą nėštumo ir autizmo metu bei ADHD palikuonims“.
Jie daro išvadą: „Dabartinė įrodymų bazė yra nepakankama, kad būtų galima galutinai susieti paracetamolio poveikį gimdoje su autizmu ir ADHD vaikystėje. Aukštos kokybės tyrimai, kuriais kontroliuojami šeimyniniai ir neišmatuoti trikdžiai, gali padėti pagerinti paracetamolio poveikio laiko ir trukmės bei kitų vaikų neurologinio vystymosi pasekmių įrodymus.”