URV mitybos ir psichikos sveikatos grupės tyrimų grupė ištyrė autizmo spektro sutrikimo (ASD) ir dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) paplitimą tarp Taragonos regiono moksleivių. Tyrimo, kurio metu taip pat nustatyta, kiek šie sutrikimai turi įtakos vaikų socialiniams santykiams, buvo surinkti duomenys apie 7000 mokinių, iš kurių 700 buvo išsamiai ištirti.
Darbas publikuojamas žurnale Autizmas.
Rezultatai parodė, kad 1,5% vaikų turėjo ASD, o 5% buvo diagnozuotas ADHD. Šis tyrimas, žinomas kaip EPINED, atskleidė, kad tų vaikų, kurie kenčia nuo vieno iš šių sutrikimų, rizika patirti prievartą, izoliaciją ar socialinę atskirtį gali padidėti tris kartus.
Pirmoje tyrimo dalyje Psichologijos katedros mokslininkės Núria Voltas, Fina Canals, Paula Morales ir Carmen Hernández nustatė autizmo spektro sutrikimų paplitimą – atvejų, diagnozuotų tam tikru metu ir tam tikroje aplinkoje, skaičių. ir dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas vaikams Taragonos srityje. Norėdami tai padaryti, jie patikrino daugiau nei 7 000 vaikų dviejose amžiaus grupėse, būtent ketvirtojo kūdikių ugdymo kurso ir penktojo pradinio ugdymo kurso mokinius iš reprezentatyvios visos provincijos imties.
Atlikdami testus, į kuriuos atsakė mokytojai ir šeimos, jie sugebėjo nustatyti tuos atvejus, turinčius bet kurio iš dviejų sutrikimų požymių. Iš atrankos buvo atrinkta 700 vaikų imtis, įskaitant kontrolinę grupę, kuri įvertino teisingą metodikos veikimą.
Atlikę interviu su vaikais ir jų šeimomis ir ištyrę visus atvejus atskirai, mokslininkai nustatė, kad iš imties vaikų 1,5% turėjo ASD ir 5% – ADHD. „Mes taip pat įvertinome kitus vaikus, turinčius sunkumų, bet kuriems nebuvo nustatyta diagnozė, nes jie neturėjo visų simptomų. Jei įtrauksime juos, galime pasakyti, kad 3,5% vaikų turėjo kokių nors ASD simptomų”, – sakė mokslininkai.
Kitas tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar kūdikiai, kuriems diagnozuotas kuris nors iš šių sutrikimų, jaučiasi socialiai remtini. Tyrėjai išsiaiškino, kad 35% pradinių klasių vaikų, sergančių ADHD, pranešė patyrę tam tikrą patyčias, izoliaciją ar socialinę atskirtį. „Šis reiškinys pasunkėja vaikams, sergantiems kombinuotu ADHD, ty su visais būdingais simptomais: dėmesio trūkumu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu“, – aiškino Núria Voltas.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad 58% ASD sergančių moksleivių, kuriems būdingos elgesio problemos ir socialinio bendravimo bei bendravimo sunkumai, jautėsi perstumti ir atskirti.
„Vaikai, sergantys ASD, nori bendrauti su kitais, bet nežino, kaip tai padaryti; ADHD atveju jie yra tokie prislopinti ir intensyvūs, kad sutrikimas daro įtaką jų santykiams su kitais”, – aiškina Fina Canals. Šios savybės reiškia, kad jų elgesį bendraamžiai gali suvokti kaip „keistą“ arba „erzinantį“. Moksleiviams, neturintiems jokio diagnozuoto sutrikimo, jaučiamo priekabiavimo, izoliacijos ar socialinės atskirties indeksas yra 18%.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad abiejų sutrikimų atvejais, ty turintiems gretutinių sutrikimų, buvo stipresnis socialinės izoliacijos jausmas. Šie rezultatai netaikomi vaikams, sergantiems ASD ir ADHD ketvirtaisiais kūdikių ugdymo metais, nes jie nėra pakankamai subrendę, kad galėtų atsakyti į testus, susijusius su jų suvokimu dėl patyčių.
„Patyčios turi ilgalaikių pasekmių ir padidina socialinių santykių baimės jausmą; ASD ar ADHD ir auka padidina emocines problemas“, – sako Fina Canals. Kai šie žmonės užauga ir įžengia į paauglystę bei pilnametystę, jie turi „labai didelį psichikos sveikatos sutrikimų skaičių“ ir „didelę savižudybės riziką“. Dėl šios priežasties tyrimo autoriai ragina į kovos su patyčiomis programas įtraukti konkrečias rizikos grupėms skirtas priemones.