Lytinių hormonų kiekis pradeda mažėti dar prieš išnykstant menstruacijoms. Tai pasireiškia karščio pylimais, nemiga, nereguliariais kraujavimais, emociniu nestabilumu, makšties sausumu ir kitais pokyčiais. Tyrimai parodė, kad maždaug 25 proc. moterų tuo periodu nejaučia jokių negalavimų, 15 proc. jaučia nestiprius negalavimus, o 60 proc. skundžiasi rimtesniais sveikatos sutrikimais. Tokioms moterims paprastai rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija. Bet ji tinka ne visoms. Manoma, kad jos negalima taikyti esant polinkiui į krūties vėžį ir kai kurias kitas ligas. Kai kurios moterys hormonų terapijos atsisako dėl jos šalutinio poveikio: gausių kraujavimų, galvos ir pilvo skausmų, sunkaus priešmenstruacinio sindromo, svorio didėjimo. Joms rekomenduojama išbandyti alternatyviuosius gydymo metodus.
Dietoterapija
Klimakteriniu periodu labai naudingi sojos produktai, kuriuose esančių cheminių junginių poveikis yra toks pat, kaip ir estrogeno. Todėl rekomenduojama kasdien suvalgyti po 150-300 g sojos produktų. Šie produktai naudingi dar ir tuo, kad stiprina kaulus.
Kaip suvalgyti reikiamą porciją?
– Sausus pusryčius užgerkite sojos pienu.
– Gamindamos maistą (kokteilius, padažus, pudingus ir kt.), vietoje karvės pieno naudokite sojos.
– Plaktuvu išplakite 0,5 stiklinės apelsinų arba obuolių sulčių, 1 bananą ir 100 g sojos varškės. Jeigu dar įdėsite ir braškių, bus ne tik naudingi, bet ir labai skanūs pusryčiai.
– Valgykite sojos sūrį, kuris niekuo neblogesnis už paprastą sūrį, tik liesesnis.
– Vietoje mėsos, galite valgyti sojos baltymus, kurių yra sveiko maisto parduotuvėse.
Kitos rekomendacijos
– Kad sustiprėtų kaulai, valgykite produktus, kuriuose yra kalcio, ir venkite saldumynų.
– Kad sumažėtų rizika susirgti širdies ligomis, valgykite mažiau riebalų.
Vitaminai ir mineralinės medžiagos
– Vitaminas E stiprina kraujagysles, neleidžia išsiplėsti kapiliarams ir kartu susilpnina karščio pylimus. Kasdient suvartojant 400 TV vitamino E, galima išvengti labai stiprių karščio “bangų”. Bet sumanius vartoti didesnę dozę, reikia pasitarti su gydytoju. Beje, šio vitamino poveikis gali pasireikšti tik po keleto savaičių ar net mėnesių. Sergant hipertenzija, cukriniu diabetu arba reumatu, nepasitarus su gydytoju negalima vartoti daugiau kaip 200 TV vitamino E.
– Bioflavonoidai susilpnina menopauzės simptomus.
– Magnis ir kalcis stiprina kaulus ir saugo nuo osteoporozės.
Gydymas žolėmis
Vieni augalai susilpnina karščio pylimus, kiti ramina nervus, treti mažina prakaitavimą. Todėl reikia pasirinkti tinkamus.
Valerijonų šaknys ir šakniastiebiai.
1 arbatinis šaukštelis žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, 2 valandas palaukiama, perkošiama ir geriama po 0,5 stiklinės rytais ir prieš miegą. Šis antpilas mažina karščio pylimus, gydo vegetoneurozes, mažina dirglumą, pagerina miegą.
Sukatžolės žolė.
4 valgomieji šaukštai žaliavos užpilami 1 stikline karšto vandens, 15 minučių pakaitinama vandens vonelėje, atvėsinama, perkošiama. Geriama po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Šis antpilas sušvelnina visus klimakterinius simptomus.
– 1 dalis žaliavos užpilama 5 dalimis 70 proc. etanolio tirpalo. Vartojama po 30-50 lašų 3 kartus per dieną. Vaistinėje pirktas skystas sukatžolės ekstraktas vartojamas po 15-20 lašų 3-4 kartus per dieną.
Rozmarino lapai.
1 arbatinis šaukštelis žaliavos užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama. Vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, prieš valgį. Antpilas malšina visus negalavimus.
Augalų mišinys.
Sumaišoma po 10 g ramunėlių žiedų, kraujažolės bei žąsinės sidabražolės žolės ir 5 g ugniažolės žolės; 1 valgomasis šaukštas mišinio užpilamas 1 stikline verdančio vandens, 30-40 minučių palaukiama, perkošiama ir išgeriama. Rekomenduojama per dieną išgerti 2 stiklines šio karščio pylimus mažinančio antpilo.
Šalavijo lapai.
1 valgomasis šaukštas lapų užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama ir geriama po 0,25 stiklinės 3-4 kartus per dieną, valgant. Šis antpilas mažina prakaitavimą.
Aromaterapija
Klimakterinio periodo negalavimus gali palengvinti bergamotė, ramunėlė, levanda, jazminas, muskatinis šalavijas, santalmedis, kraujažolė. Hormoninį balansą padeda reguliuoti geranija, levanda, melisa, rožė. Šių augalų eterinius aliejus galima naudoti vonioms, masažui, patalpų aromatizavimui.
– Į 0,5 stiklinės grietinėlės įlašinami 5 lašai santalmedžio ir po 1 lašą muskatinio šalavijo bei jazmino aliejų, gerai suplakama ir supilama į vonią.
– Kamuojant stipriems karščio pylimams, ant cukraus gabalėlio užlašinami 2 lašai ramunėlių eterinio aliejaus ir sučiulpiama.
Hidroterapija
Klimakteriniu periodu rekomenduojamos S.Kneipo vandens procedūros, kurias galima atlikti namų sąlygomis.
– Kasdien darykite kontrastinius kūno aptrynimus. Staiga pradėjus pilti karščiui, pakiškite rankas po šalto vandens srove.
– Vakarais pagulėkite šiltoje valerijono arba rozmarino vonioje.
– Darykite kontrastines kojų voneles: šiltame vandenyje kojas (iki pusės blauzdų) laikykite 5 minutes, o šaltame – iki 30 sekundžių. Kartokite 3 kartus. Po šios procedūros sausai nutrinkite kojas gauruotu rankšluosčiu ir apmaukite šiltomis kojinėmis.
Pastaba: esant polinkiui į varikozinį venų išsiplėtimą, sunkius arterinės kraujotakos sutrikimus, venų ir nervų uždegimus, kontrastinių vonelių nedarykite.
Naminiai vaistai
Norint sumažinti nepagrįstą dirglumą, būdingą klimakteriniu periodu, reikia pasigaminti tokį užpilą: supjaustyti 10 nenuluptų citrinų, sumaišyti su 5 susmulkintais žalių kiaušinių lukštais, užpilti 0,5 l etanolio tirpalo ir 5 dienas palaikyti. Vartoti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Po 1-3 savaičių pertraukos gydymo kursą galima pakartoti.
Fiziniai pratimai
Tyrimai parodė, kad reguliariai atliekant fizinius pratimus (3-4 kartus per savaitę), galima sušvelninti visus menopauzės simptomus, o ypač karščio pylimus, prakaitavimą. Geriausia pradėti mankštintis dar prieš prasidedant menopauzei, nes vėlai pradėtas neįprastas fizinis krūvis gali, atvirkščiai, sukelti karščio pylimus.
Fizinis aktyvumas neleidžia vystytis osteoporozei ir širdies bei kraujagyslių ligoms.
Kvėpavimo pratimai
Medikai tvirtina, kad naudinga daryti kvėpavimo pratimus: po 10-20 minučių per dieną.
1. Patogiai atsisėskite.
2. Užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
3. Kvėpuokite lėtai ir giliai, iškvėpdamos pro nosį.
4. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą: stenkitės jausti kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą.
Šis pratimas stimuliuoja endorfinų (“laimės hormonų”) gamybą: atsisėkite tiesiai, rankas lėtai išskėskite į šalis, pakelkite aukštyn ir giliai įkvėpkite. Po to liemenį nuleiskite kuo žemiau ir lėtai iškvėpkite.
Nervinę įtampą gali sumažinti ritmiškas kvėpavimas lėtai vaikštant. Jeigu esate susijaudinusi ir įsitempusi, lėtai ženkite 6 žingsnius, tuo pačiu metu giliai įkvėpdama.
Kitus 2 žingsnius sulaikykite kvėpavimą. Po to lėtai iškvėpdama ženkite dar 6 žingsnius. Kad išvengtumėte hiperventiliacijos, kas 2-4 tokius ciklus iškvėpusi sulaikykite kvėpavimą taip pat, kaip ir įkvėpusi.