Kuo ypatinga tulžies pūslės akmenligė

16109

Ligos, sindromai

Akmenų rūšys

 

Dažniausiai susiformuoja vadinamieji mišrieji akmenys, sudaryti ir organinių ir neorganinių medžiagų: cholesterolio, bilirubino, tulžies rūgščių, baltymų, įvairių druskų, kalcio, mikroelementų. Tačiau, atsižvelgiant į sudėtį, neretai pasitaiko ir cholesterolinių bei pigmentinių darinių. Gerokai rečiau susiformuoja kalcinių akmenų.
Cholesteroliniai akmenys dažniausiai būna apvalūs arba ovalo formos, 4-15 mm skersmens, sluoksniuotos struktūros arba turi pigmentinę centrinę dalį, supamą plono cholesterolio sluoksnio. Šie akmenys formuojasi dėl cholesterolio pertekliaus tulžyje ir tulžies pūslės funkcijos sutrikimo (pablogėjusio tulžies nutekėjimo). Be abejo, nemažai įtakos turi ir bendrieji rizikos veiksniai: amžius, lytis, paveldėjimas, nutukimas, netinkama mityba, kepenų ligos, tam tikrų vaistų vartojimas ir t.t.
Pigmentiniai akmenys susiformuoja sutrikus pigmento apykaitai. Juoduose pigmentiniuose akmenyse cholesterolio nėra. Kaip jie formuojasi, tiksliai nežinoma, bet manoma, kad šiam procesui turi įtakos ligos, pasireiškiančios eritrocitų irimu (dėl to išsiskiria per daug pigmento). Šių pigmentinių akmenų kartais aptinkama žmogui sergant kepenų ciroze arba alkoholizmu. O rudų pigmentinių akmenų neretai susiformuoja sergant tulžies takų infekcijomis.

Rizikos veiksniai

Tulžies akmenligė gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, bet dažniausiai ja serga brandaus ir senyvo amžiaus žmonės (vaikams ir jaunuoliams iki 20 metų pasitaiko labai retai). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė šios ligos išsivystymo tikimybė. Jauname amžiuje tulžies akmenlige dažniau serga moterys. Vyrai šiuo atžvilgiu nuo jų „atsilikę” maždaug 20 metų (60-metės moterys serga taip pat dažnai, kaip 80-mečiai vyrai). Moterims dažniau susiformuoja cholesterolinių akmenų. O pigmentiniai akmenys vienodai formuojasi abiejų lyčių atstovams.
Tulžies pūslės akmenų formavimuisi nemažai įtakos turi organizmo hormoninis fonas. Nustatyta, kad moterims jie susiformuoja 2-2,5 dažniau dėl ilgalaikio hormoninių kontraceptikų vartojimo vaisingame amžiuje ir pakeičiamosios hormonų terapijos sulaukus menopauzės. Gimdžiusios moterys šia liga serga dažniau už negimdžiusias. Paskutiniais nėštumo mėnesiais dėl gimdos padidėjimo tulžies pūslė niekada visiškai nebeištuštėja, todėl pradeda formuotis akmenys. Po gimdymo jie gali išnykti savaime. Tačiau taip atsitinka anaiptol ne visuomet.
Tulžies akmenligė laikoma paveldima liga. Pastebėta, kad ja dažniau serga tos pačios šeimos nariai arba giminaičiai. Sergamumas šia liga taip pat priklauso nuo rasės.
Tulžies pūslės akmenlige rečiau serga vegetarai. Matyt, todėl, kad jie su maistu gauna mažiau cholesterolio. Valgant daug riebaus gyvulinės kilmės maisto ir grynųjų angliavandenių šios ligos išsivystymo tikimybė gerokai padidėja, nors apskritai akmenų formavimuisi daugiau įtakos turi ne maisto kaloringumas, o jo sudėtis. Šią tikimybę taip pat labai padidina nutukimas, nes dėl jo tulžyje susikaupia daugiau cholesterolio. Ypač dažnai tulžies akmenlige serga nutukusios moterys iki 50 metų amžiaus.

Profilaktika

Jeigu niekas iš artimų giminaičių nesirgo tulžies akmenlige, tai sveikai maitinantis, nepiktnaudžiaujant riebiu maistu ir grynaisiais angliavandeniais, nenutukus, šios ligos nereikia baimintis. O esant įgimtam polinkiui į tulžies akmenligę ir kt. rizikos veiksniams (valgant daug riebaus gyvulinės kilmės maisto ir grynųjų angliavandenių, kontraceptikų vartojimas, pakeičiamoji hormonų terapija, vyresnis amžius, antsvoris) arba vėlyvuoju nėštumo periodu, kai labai padidėja jos išsivystymo tikimybė, bandyti išvengti šios ligos galima dviem būdais: laikantis dietos ir vartojant specialius preparatus, gerinančius tulžies nutekėjimą. Svarbu valgyti daugiau augalinio maisto, turinčio daug ląstelienos, paskaninto augaliniais aliejais. Vartojant pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių – linolinės ir linoleninės – cholesteroliniai akmenys paprastai nesiformuoja. Tulžies skyrimąsi stimuliuojantį preparatą turi rekomenduoti gydytojas.

Ligos požymiai ir komplikacijos

Jeigu nepavyksta išvengti tulžies pūslės akmenligės (akmenys gali formuotis dešimtmečius), ji ilgainiui pasireiškia šiais jai būdingais simptomais: sunkumu ir maudžiančiu skausmu dešiniame šone, kartumu burnoje, ypač privalgius riebaus maisto, o vėliau ir kepenų diegliais.
Negydoma tulžies akmenligė progresuoja, todėl galimos ir jos komplikacijos: ūminis tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas), tulžies latakų uždegimas (cholangitas), tulžies pūslės sienelės perforacija (plyšimas), pilvaplėvės uždegimas (peritonitas). Viena iš pavojingiausių tulžies akmenligės komplikacijų yra jos latakų užsikimšimas akmenimis: tuomet sutrinka tulžies nutekėjimas ir pasireiškia vadinamoji mechaninė gelta. Dėl ilgalaikės arba dažnai besikartojančios mechaninės geltos ilgainiui gali išsivystyti kepenų nepakankamumas ir labai pavojinga liga – ūminis kasos uždegimas (pankreatitas). Dėl ūminio pankreatito galima mirtinai pavojinga būsena – pankreonekrozė. Siekiant išvengti tokių sunkių pasekmių, reikia kreiptis į gydytoją pajutus pirmuosius tulžies akmenligės simptomus ir gydytis jo nurodymu. Savarankiškai bandant pašalinti akmenis, galima sukelti pavojingų sveikatos komplikacijų.