Jei sukėlėjai ypač agresyvūs, tai sunkia liga galima susirgti ir tada, kai žaizda visiškai nedidelė ir atrodo nepavojinga. Todėl žaizdos išvalymas ir dezinfekcija – pirmoji ir svarbiausia gydymo priemonė.
Čia bene labiausiai tinka kone kiekvienuose namuose ant palangės augantis alavijas – jis tikrai puikus augalas pirmajai pagalbai teikti netikėtai susižeidus.
Žaizda visuomet gis greičiau, jei atsargiai ją išplovę drungna medetkų ar siauralapio gysločio arbata sužeistą kūno vietą suvilgysime grynomis alavijo sultimis. Tuomet žaizda greitai užsitrauks, nes labai pagreitės odos sluoksnių atsinaujinimas.
Į žaizdą infekcijų sukėlėjai sunkiau prasiskverbs ir tuo atveju, jei švelniai pamasažuosime aplink žaizdą esančius audinius, t.y. paskatinsime jos kraujotaką. Kad ant žaizdos susidarytų apsauginė luobelė – vadinamasis šašas – nereikia nuvalyti paskutinių pasirodžiusių kraujo lašų. Be to, pažeistą vietą reikėtų kiek įmanoma mažiau uždengti tvarsčiu ar pleistru – į ją turi laisvai patekti oras bei žaizdos gijimo procesą skatinantys saulės spinduliai.
Jei žaizdos infekcija jau prasidėjo – iš žaizdos ima sunktis pūlingas skystis, aplinkiniai audiniai parausta, patinsta – žaizdą labai skauda. Šiuo atveju ant žaizdos reikia kelioms valandoms uždėti alavijo sulčių arba (dar geriau) alavijo minkštimo ištraukos kompresą, lygiomis dalimis sumaišytą su skystu natūraliu medumi. Galima į medų įmaišyti po kelis lašus arbatmedžio aliejaus, bičių pikio bei ramunėlių ištraukų.
Žaizdoms dezinfekuoti puikiai tinka ir antiseptiškai veikiantis arbatmedžio aliejus. Žaizdai pakartotinai išplauti bei jos kraštams suvilgyti reikia naudoti atskiestą arbatmedžio aliejų (10 lašų aliejaus įlašinama į 250 ml virinto vandens).
Imuninei organizmo sistemai stimuliuoti papildomai tris kartus per dieną reikia išgerti po vieną valgomąjį šaukštą alavijo sulčių. Šiam tikslui alavijo sultis reikia lygiomis dalimis sumaišyti su kviečių želmenų sultimis. Galima papildomai įpilti stiklinę šviežiai išspaustų apelsinų sulčių.