Žvilgsnis vaidina pagrindinį vaidmenį kasdienėje socialinėje sąveikoje. Mūsų gebėjimas bendrauti tiesiogiai priklauso nuo smegenų gebėjimo aptikti ir interpretuoti kitų žvilgsnio kryptį. Kaip mūsų smegenys nustato žvilgsnio kryptį ir kokie veiksniai turi įtakos procesui?
Tyrime, paskelbtame žurnale NeuroImageŽenevos universiteto (UNIGE) komandai pavyko precedento neturinčiu tikslumu nustatyti tikslų momentą, kada aptinkama žvilgsnio kryptis. Šios išvados žymiai pagerina mūsų supratimą apie autizmo spektro sutrikimus ir gali pasiūlyti gydymo perspektyvų Alzheimerio liga sergantiems žmonėms.
Žmonių veidai yra labiausiai paplitęs ir nuosekliausias vizualinis dirgiklis, su kuriuo susiduriame vos gimę. Mūsų smegenys sukaupė įgūdžių įsiminti ir atpažinti veidus, taip pat interpretuoti jų perduodamas žinutes. Pavyzdžiui, tiesioginis žvilgsnis rodo norą užmegzti socialinę sąveiką, o akių kontakto vengimas perduoda priešingą žinią.
Tačiau kaip greitai mūsų smegenys gali suvokti kitų žvilgsnį? Ši tema buvo plačiai ištirta. Tačiau esamuose leidiniuose daugiausia dėmesio skiriama akių srities tyrimui atskirai, nepaisant kitų veiksnių, tokių kaip galvos orientacija.
Smegenų žvilgsnio analizė
UNIGE komanda tyrimo dalyviams pristatė 3D avatarus, kurių kiekvienas turi skirtingą galvos ir žvilgsnio kryptį. Pirmoje užduotyje savanorių buvo prašoma nurodyti galvos orientaciją, o antroje – akių kryptį.
Analizuodama smegenų veiklą elektroencefalograma, tyrėjų komanda išsiaiškino, kad šiuos du procesus galima patikimai iššifruoti nepriklausomai vienas nuo kito.
„Eksperimentas taip pat parodo tam tikrą šių dviejų informacijos apdorojimo hierarchiją. Smegenys pirmiausia suvokia globalesnius vizualinius ženklus, ty galvos orientaciją, nuo 20 milisekundžių ir tada sutelkia dėmesį į lokalesnę informaciją, ty akis. , nuo 140 milisekundžių“, – aiškina Domilė Tautvydaitė, UNIGE Psichologijos ir edukologijos fakulteto docentė ir asocijuotoji mokslo darbuotoja bei pirmoji tyrimo autorė.
„Ši hierarchinė organizacija leidžia integruoti akių srities ir galvos orientacijos informaciją, kad būtų užtikrintas tikslus ir efektyvus žvilgsnio krypties vertinimas.
Tyrimas taip pat rodo, kad žvilgsnio krypties dekodavimas buvo žymiai tikslesnis, kai dalyvių buvo specialiai paprašyta atkreipti dėmesį į pristatomų veidų žvilgsnį. Tai reiškia, kad užduoties kontekstas turi įtakos žvilgsnio suvokimui ir supratimui.
„Kasdieniame gyvenime šie rezultatai rodo, kad kai žmonės aktyviai įsitraukia į „socialinį režimą“, jie geriau ir greičiau atpažįsta kitų žmonių ketinimus“, – aiškina Psichologijos ir ugdymo mokslų fakulteto vyresnysis dėstytojas Nicolas Burra. UNIGE Eksperimentinės socialinio pažinimo laboratorijos (ESClab) direktorius, kuris vadovavo šiam tyrimui.
Pažangiausias metodas
Naudojamas metodas suteikia itin tikslius šių dviejų mechanizmų rezultatus. Integruodama nervų veiklos analizę naudojant elektroencefalografiją (EEG) su mašininio mokymosi metodais, tyrimo grupė galėjo numatyti žvilgsnio ir galvos krypties dekodavimą dar prieš tai, kai dalyviai apie tai žinojo.
„Šis metodas yra reikšminga techninė naujovė šioje srityje, leidžianti atlikti daug tikslesnę analizę, nei buvo galima pasiekti anksčiau”, – priduria Nicolas Burra.
Žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimų, šios informacijos iššifravimas gali būti sutrikęs, todėl pageidautina vengti kontakto su akimis. Tai pasakytina ir apie Alzheimerio ligą, kai ligos vystymosi metu atminties sunkumai skurdina žmogaus santykius su kitais ir dažnai sukelia socialinį atsiribojimą. Todėl labai svarbu suprasti neuroninius mechanizmus nustatant žvilgsnio kryptį.
Tyrimo rezultatai ir naudojamas metodas konkrečiai prisideda prie ankstyvos vaikų autizmo spektro sutrikimų diagnostikos. Kalbant apie Alzheimerio ligą, vienas ryškiausių simptomų ligai progresuojant yra nesugebėjimas atpažinti net šeimos narių veidų.
Todėl šis tyrimas atveria kelią geriau suprasti neuroninius mechanizmus, susijusius su sumažėjusia socialine sąveika ir veidų atmintimi – šiuo metu dr. Tautvydaitės tyrinėjamą dalyką McGill universitete Kanadoje.
UNIGE ESClab laboratorijos tyrimai bus tęsiami šioje srityje, analizuojant šiuos procesus realios socialinės sąveikos metu.