Kokie yra fiziniai nerimo simptomai?

Nerimas – tai organizmo reakcija į stresinę situaciją, pavyzdžiui, dalyvavimas reikšmingame renginyje ar kalbėjimas viešai. Tokiomis aplinkybėmis normalu jaustis nervingam, įsitempusiam ar baimingam.

Tačiau kai kurie asmenys patiria šias emocijas situacijose, kurios paprastai nesukelia streso. Jie gali jausti didelį ir didžiulį nerimą, kuris gali sukelti širdį plakančią paniką ir neracionalias baimes. Šie žmonės gali turėti nerimo sutrikimą.

Nerimo sutrikimai yra dažni. Jie labiau paplitę tarp moterų nei vyrų.

Nerimas yra a bendras komponentas kelių skirtingų nerimo sutrikimų, įskaitant:

• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD): OKS pasižymi pasikartojančiomis neracionaliomis mintimis, dėl kurių asmuo pakartotinai atlieka tam tikrą elgesį tam tikru būdu.
• Panikos sutrikimas: Kažkas gali patirti atsitiktinius, pasikartojančius panikos priepuolius, kuriuos sudaro staigus stipraus nerimo ir baimės periodas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD): Asmenims, patyrusiems trauminį įvykį, gali išsivystyti PTSS. PTSD pasireiškia prisiminimais, košmarais, nevaldomomis mintimis ir dideliu nerimu.
• Ligos nerimo sutrikimas: Anksčiau vadintas hipochondrija, žmogus gali turėti ligos nerimo sutrikimą, kai per daug nerimauja dėl savo sveikatos ir įsivaizduoja, kad turi fizinių negalavimų.
• Fobija: Žmonės, turintys fobijų, patiria didelę baimę dėl konkrečios situacijos, veiklos, objekto ar įvykio.
• Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas paveikia žmones socialinėse situacijose ir prieš jas bei bendravimą su kitais. Tai gali sukelti didžiulę baimę.
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Jei kas nors bijo būti toli nuo konkretaus asmens ar vietos, jis gali turėti atsiskyrimo nerimo sutrikimą. Tai būdinga mažiems vaikams, bet taip pat pasireiškia suaugusiems.

Nors nerimo sutrikimai patenka į psichinės sveikatos būklės skėtį, jie taip pat gali sukelti fizines reakcijas.

Be kančios, baimės ir nerimo, žmogus gali turėti fizinių nerimo simptomų, įskaitant:

• burnos džiūvimas
• galvos svaigimas ar alpimo jausmas
• karščio bangos ar šaltkrėtis
• neramumas
• dusulys
• prakaitavimas
• dilgčiojimas ar tirpimas
• padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
• purtant
• pykinimas
• virškinimo trakto simptomai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar nevirškinimas
• apetito pokyčiai

Panikos priepuoliai gali atsirasti staiga. Jei žmogus patiria panikos priepuolį, jis gali jausti, kad jam gresia didžiulis pavojus arba jis praranda kontrolę.

Panikos priepuolio metu žmonės gali turėti stiprių fizinių reakcijų ir netgi gali jaustis taip, lyg ištiktų širdies priepuolis.

Kai kurie panikos priepuolio simptomai gali būti:

• krūtinės skausmas
• šaltkrėtis
• sunku kvėpuoti
• rijimo sutrikimai arba užspringimo jausmas
• per didelis prakaitavimas
• lenktyninis širdies ritmas
• silpnumo ir pykinimo jausmas
• jausmas, kad mirtis neišvengiama
• karščio bangos
• hiperventiliacija
• pirštų, rankų ar kojų pirštų tirpimas ar dilgčiojimas
• purtant
• skrandžio skausmas
• šalčio jausmas rankose ir kojose
• jausmas atitrūkęs nuo kūno
• galvos svaigimas ar apsvaigimas
• neryškus matymas

Sužinokite daugiau apie nerimo ir panikos priepuolių skirtumus čia.

Kodėl organizmas reaguoja į nerimą

Įtempti gyvenimo įvykiai gali sukelti panikos priepuolius. Tačiau panikos priepuoliai ne visada turi aiškią priežastį.

Fiziniai panikos priepuolių simptomai atsiranda dėl organizmo „kovok arba bėk“ reakcijos, kuri sukelia baimę ir nerimą.

Reakcijos „kovok arba bėk“ metu individas į autentišką ir nerealų pavojų reaguoja vienodai ir tomis pačiomis fiziologinėmis reakcijomis. Pavyzdžiui, padažnėja jų širdies ir kvėpavimo dažnis, atsiranda adrenalino antplūdis, jų jutimai tampa hiperaktyvūs.

Žmogaus organizmas taip reaguoja, nes ruošiasi arba kovoti su grėsme, arba nuo jos bėgti.

Padidėjęs kraujo tekėjimas paruošia raumenis bėgti nuo pavojaus ir leidžia smegenims sutelkti dėmesį ir priimti greitus sprendimus. Greitas kvėpavimas suteikia organizmui daugiau deguonies, pasiruošusio pabėgti.

Tačiau dėl šių dalykų asmuo gali jaustis taip, lyg jis negalėtų gauti pakankamai oro, o tai gali sukelti tolesnį panikos jausmą.

Ilgalaikis poveikis

Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios, jų žiniomis, sukelia neigiamas emocijas. Jiems gali būti gėda, kad negali gyventi taip, kaip gyvena visi kiti. Savo ruožtu tai gali padidinti socialinę izoliaciją ir tolesnį pasitraukimą.

Kai taip atsitinka, žmogus gali patekti į gyvenimo ciklą baimės baimėje, o tai reiškia, kad panikos priepuolio baimė sukelia daugiau panikos priepuolių.

Jei kas nors turi lėtinį nerimą, jis visada yra labai budrus. Tai gali neigiamai paveikti jų širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninės sistemos ir kvėpavimo sistemos sveikatą.

Jei žmogus patiria paniką ir nerimą, jis turėtų pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Jie gali atmesti kitų sąlygų ir fizinių priežasčių galimybę, pavyzdžiui:

• mitralinio vožtuvo prolapsas
• hipertiroidizmas arba per didelis skydliaukės aktyvumas
• hipoglikemija arba mažas cukraus kiekis kraujyje
• stimuliatorių, pvz., amfetaminų, kokaino ar kofeino, vartojimas
• vaistų nutraukimas

Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti žmonėms susidoroti su fiziniais nerimo simptomais, siūlydami vaistų ir psichoterapijos derinį.

Kai kurie tyrimai pažymi, kad šių metodų derinimas gali būti veiksmingas.

Vaistai

Vaistai neišgydo nerimo, tačiau padeda žmonėms veiksmingiau valdyti simptomus ir neleisti jiems paveikti jų kasdienybės.

Sveikatos priežiūros specialisto rekomenduojamų vaistų tipas gali skirtis priklausomai nuo asmens simptomų ir nerimo sunkumo.

Viena vaistų grupė, kurią sveikatos priežiūros specialistai gali skirti gydyti nerimo sutrikimus, tokius kaip socialinis nerimo sutrikimas ir panikos sutrikimas, yra benzodiazepinai. Benzodiazepinų pavyzdžiai yra alprazolamas (Xanax) ir diazepamas (Valium).

Benzodiazepinai veikia kaip raminamieji ir lėtina žmogaus organizmo funkcijas. Jie yra trumpalaikis nerimo gydymas, nes jie gali tapti įpročiu.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra antidepresantai, kurie taip pat gali padėti gydyti nerimą. SSRI padidina neurotransmiterio serotonino koncentraciją, paveikdami reguliarų serotonino įsisavinimą.

Kai kurie SSRI, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai skiria nuo nerimo, yra šie:

• citalopramas (Celexa)
• escitalopramas (Lexapro)
• fluoksetinas (Prozac)
• sertralinas (Zoloft)

Beta adrenoblokatoriai, tokie kaip propranololis (Inderal), yra dar vienas vaistų tipas gali padėti gydyti nerimas, nors sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai juos naudoja širdies ligoms gydyti.

Beta adrenoblokatoriai veikia parasimpatinę sistemą, kad sumažintų širdies susitraukimų dažnį. Tai gali padėti stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kalbant ar dalyvaujant pokalbyje, palengvinant fizinius nerimo simptomus.

Psichoterapija

Psichoterapija yra veiksminga daugelio nerimo sutrikimų gydymo forma. Galimos galimybės apima kognityvinę elgesio terapiją (CBT) ir ekspozicijos terapiją.

CBT gali padėti žmonėms realiai sutelkti dėmesį į savo baimes ir įveikti paniką.

Poveikio terapija leidžia žmonėms saugioje, kontroliuojamoje aplinkoje patirti paniką ir nerimą, kad jie galėtų išmokti su tuo susidoroti.

Kai sveikatos priežiūros specialistas atmeta bet kokią medicininę simptomų priežastį, jis gali nukreipti asmenį pas psichiatrą, psichoterapeutą ar kitą specializuotą psichikos sveikatos priežiūros specialistą.

Jie gali pateikti tikslią diagnozę ir gydymo planą, kuris gali apimti vaistus arba ne.

Pradinis tyrimas ištirs:

• asmens ligos istorija
• simptomus, kuriuos jie patiria
• bet kokius vaistus, kuriuos jie vartoja
• bet kokios kitos problemos, susijusios su jų psichine sveikata

Psichikos sveikatos priežiūros specialistas taip pat atliks įprastą fizinį egzaminą.

Žmonių, kuriems diagnozuota su nerimu susijusi diagnozė, perspektyvos dažnai yra teigiamos.

Gydymas gali apimti įvairius metodus, tokius kaip savivaldos strategijos, vaistai ir psichoterapija. Gydymo metu ir vėliau žmonės taip pat turėtų stengtis sumažinti streso lygį.

Šie metodai gali padėti žmonėms veiksmingiau valdyti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Tačiau sėkmės rodikliai gali skirtis priklausomai nuo bet kokių kartu egzistuojančių žmogaus sąlygų ir jo nerimo sunkumo.

Nerimo sutrikimai yra dažni. Paprastai jie sukelia nerimą ir nerimą. Jie taip pat gali sukelti fizinių ir psichinių simptomų mišinį.

Norint valdyti fizinius nerimo simptomus, gali prireikti vaistų (pvz., benzodiazepinų ir beta adrenoblokatorių), psichoterapijos formos (pvz., CBT arba ekspozicijos terapijos) arba abiejų metodų derinio.