Rizika susirgti po COVID-19 yra mažesnė po omikroninės infekcijos, po ketvirtosios vakcinacijos ir jei po pirmojo užsikrėtimo žmogui nepasireiškė būklė po COVID-19. Tai rodo visoje šalyje atlikta beveik 110 000 Vokietijos nacionalinės kohortos (NAKO Gesundheitsstudie) dalyvių, kurių buvo paprašyta pateikti informaciją apie ilgalaikius simptomus po koronavirusinės infekcijos ir jų užsikrėtimo bei skiepijimo istoriją.
Duomenys, pateikti Infekcijos žurnalas rodo, kad rizika susirgti būkle po COVID-19 mažėja, palyginti su ankstyvuoju pandemijos etapu.
Koronaviruso pandemijos pradžioje buvo pranešimų apie nuolatinius poinfekcijos simptomus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tokius naujus ar nuolatinius simptomus po 12 savaičių po koronainės infekcijos, kurių negalima paaiškinti kitomis priežastimis, vadina būkle po COVID-19.
Neseniai atliktame tyrime Halle universiteto medicinos vadovaujami mokslininkai įvertino 109 707 Vokietijos nacionalinės kohortos (NAKO Gesundheitsstudie) dalyvių informaciją apie jų pačių pateiktą sveikatos būklę, susijusią su simptomais po užsikrėtimo. Apklausa buvo atlikta 2022 m. rudenį, atsižvelgiant į pandemiją.
Apklausos metu daugiau nei 80% respondentų buvo paskiepyti tris ar daugiau COVID-19, o 60% pranešė, kad jau buvo užsikrėtę SARS-CoV-2.
Internetinėje anketoje mokslininkai paklausė apie 21 galimą po COVID simptomą, pvz., fizinį išsekimą, širdies ir kraujagyslių sistemos problemas ir pažinimo sutrikimus. Maždaug 35% asmenų, kurie patyrė korona infekciją, pranešė apie bent vieną nuolatinį po COVID-19 simptomą praėjus keturiems–dvylikai mėnesių po užsikrėtimo. Iš tų, kurie pranešė apie simptomus po COVID-19, ketvirtadalis pranešė apie devynis ar daugiau simptomų.
Mažiausia po COVID-19 susirgimo rizika omikroniniam variantui
Mokslininkai suskirstė viruso variantus, atsakingus už konkrečią infekciją, pagal dominavimo laikotarpius Vokietijos nacionalinės priežiūros duomenyse. Iki 2020 m. gruodžio mėn. infekcijos buvo klasifikuojamos kaip laukinis tipas, nuo 2021 m. sausio iki birželio mėn. – kaip alfa variantas, nuo 2021 m. liepos iki gruodžio mėn. – kaip delta variantas, o nuo 2022 m. sausio mėn. – kaip omikroninis variantas.
„Kaip rodo mūsų analizė, viruso variantas turi įtakos būklės po COVID-19 rizikai. Panašu, kad rizika mažėja dėl naujų viruso variantų. Omikroninė infekcija buvo daug rečiau susijusi su būkle po COVID-19 nei ankstesnių virusų variantų“, – sako Halės universiteto medicinos epidemiologijos, biometrijos ir informatikos instituto direktorius profesorius Dr. Rafael Mikolajczyk.
Mažesnė būklės po COVID-19 rizika po ketvirtos vakcinacijos ir pasikartojančių infekcijų atveju, jei po pirmos infekcijos nebuvo būklė po COVID-19
„Mes taip pat nustatėme skirtumą pasikartojančių koronaviruso infekcijų atveju. Tiems, kuriems po COVID-19 būklė nepasireiškė ir vėl užsikrėtė, rizika susirgti po COVID-19 buvo mažesnė nei tiems, kurie užsikrėtė pirmą kartą. laiko“, – priduria prof. Mikolajczyk.
Analizė taip pat rodo, kad ketvirta vakcinacija sumažino po COVID-19 susirgimo riziką. Atrodo, kad fazėse, kuriose dominavo ankstesni viruso variantai, skiepijimų skaičius neturėjo tiesioginės įtakos būklės po COVID-19 išsivystymui, kai buvo lyginami atitinkami viruso variantai.
„Net jei tai reiškia, kad ankstesni skiepai tiesiogiai neapsaugojo nuo būklės po COVID-19, galima daryti prielaidą netiesiogine apsauga. Taip yra todėl, kad pagal šiuo metu turimus duomenis paskiepyti asmenys turėjo mažesnę tikimybę susirgti simptomine koronavirusine infekcija arba sirgo sunkia infekcija, kuri savo ruožtu buvo susijusi su didesne po COVID-19 susirgimo rizika“, – sako prof. Mikolajczyk.
Tyrėjai taip pat nustatė dinamišką fazę po vakcinacijos, kuri priklausė nuo laiko intervalo tarp vakcinacijos ir infekcijos. Jei koronavirusinė infekcija pasireiškė per tris mėnesius nuo vakcinacijos, dalyviai dažniau pranešdavo apie ligą po COVID-19 nei žmonės, kurie užsikrėtė ilgiau po vakcinacijos.
Norint toliau tirti šį poveikį, reikia atlikti tolesnius tyrimus, ypač tuos, kurie tiria imunologinį repertuarą prieš infekciją.
„Nors būklės po COVID-19 priežastis vis dar nėra visiškai suprantama, ateities perspektyvos visiems, kurie dar nesusirgo po COVID-19, yra teigiami, atsižvelgiant ir į sumažėjusią riziką, atsirandančią dėl omikroninių infekcijų, ir į labai sumažėjusią riziką. rizika tiems, kurie jau sirgo SARS-CoV-2 infekcija, po kurios nepasireiškė simptomai po COVID-19“, – sakė profesorius dr. André Karch iš Miunsterio universiteto ir paskutinis tyrimo autorius.
„Mūsų rezultatai atitinka faktą, kad sergamumas po COVID-19 būklės, kaip buvo pastebėta praėjusią žiemą, labai mažėja. Išsami informacija iš Vokietijos nacionalinės kohortos prieš ir po pandemijos, taip pat iš atliekamų tyrimų kohortoje, sudaro vertingą pagrindą būsimiems tyrimams dėl likusių su COVID-19 susijusių tyrimų klausimų“, – sako prof.