Visa tai skatina atsirasti Hallux varus (liaudyje ši liga vadinama tiesiog gumblige).
Gumbligė – tai kaulo bei kremzlės audinio išvešėjimas tarp didžiojo kojos piršto ir pėdos. Dėl to didysis kojos pirštas iškrypsta į išorę, o sunkesniais ligos atvejais netgi “užlipa” ant kitų pirštų ir su jais susikryžiuoja. Pašalinti tokį darinį įmanoma tik chirurginiu būdu (deja, dažniausiai gumbligė ilgainiui vėl atsinaujina).
– Per siaura avalynė arba nedidelis apavo vidinės dangos defektas gali paskatinti ilgai neišnykstančių ir nuolatos vėl atsinaujinančių nuospaudų atsiradimą (paprastai tokios nuospaudos susidaro pėdos šonuose, virš pirštų sąnarių, tarp pirštų ir ant padų).
– Avalynė, kurios vidurinioji dalis yra pernelyg siaura, gali sukelti neuromą: traumuojamas nervas, besidriekiantis tarp trečiojo ir ketvirtojo pėdos skliauto kaulo.
Neuroma pasireiškia stipriais netikėtais skausmais vidurinėje pėdos dalyje. Kad šie skausmai liautųsi, tenka periodiškai nusiauti apavą ir energingai masažuoti geliančią pėdą.
– Ilgai avint pernelyg ankštą apavą, atsiranda vadinamieji “plaktukėliai” – kreivi ir riesti kojų pirštai (dažniausiai tai būna antrasis pėdos pirštas). Šį negalavimą paprastai sukelia defektai, atsirandantys dėl priverstinai sutrumpėjusios sausgyslės.
Norėdami išvengti daugelio kojų pėdų ligų, tarp jų – ir grybelinių, turite tinkamai prižiūrėti ne tik kojas, bet ir avalynę. Pravartu žinoti, jog pora batų tinkamai išdžiūsta tik per 24 valandas. Jeigu jus kankina padidėjęs kojų prakaitavimas, rekomenduojama kas dieną barstyti kojų pėdas talku, o vakare, prieš pat miegą, daryti kojų vonias, į kurias reikia įberti boro rūgšties miltelių (į nedidelę, kojoms skirtą vonelę – vieną arbatinį šaukštelį).
Po tokios procedūros būtina ypač stropiai iššluostyti kojų tarpupirščius ir pabarstyti juos sausu mišiniu, sudarytu iš boro rūgšties ir talko miltelių (1:2).
Nakčiai rekomenduojama užsimauti medvilnines puskojines; ryte patartina kojų nenuplauti.