Kojų pėdos

15605

Grožis, buitis

Daugiau negu trečdalis žmonių gyvenime yra kentę dėl pėdų problemų, susijusių su įvairiais faktoriais – paveldėto silpnumo, neteisingos laikysenos ar netinkamų batų.

Pėdos yra nepaprastai sudėtingi mechanizmai: kiekvienoje jų yra 26 kaulai, kuriuos laiko šimtai raiščių, sausgyslių ir raumenų. Visa tai sudaro kelias dinamiškas arkas, remiančias kūno svorį.

Kiekvieno žingsnio metu pėda veikia kaip smūgio amortizatorius, sušvelninantis mūsų kūnui tenkantį didžiulį mechaninį krūvį per visą dieną.

Dauguma mūsų per dieną nužingsniuoja vidutiniškai 18 tūkstančių žingsnių, ir kiekvieną kartą pėdai pasiekiant žemę, jai tenka smūginis krūvis, prilygstantis dvigubam kūno svoriui.

Pėdos taip pat vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant sveiką kraujo apytaką.
Vaikštant blauzdų raumenų susitraukimai padeda stumti kraują aukštyn širdies link.

Yra daug pėdų sutrikimų (plokščiapėdiškumas, skauduliai), kurie eina iš kartos į kartą ir yra genetinio pėdų silpnumo arba pėdų struktūros deformacijos rezultatas.

Tačiau pagrindinė ne tokių rimtų, bet ne mažiau skausmingų problemų priežastis yra netinkami batai. Gamta kitados numatė, kad mes vaikščiosime basi, todėl netinkamos avalynės avėjimas vaikystėje gali būti vėlesnių pėdų problemų priežastis.

PROBLEMOS
Daugeliui mūsų teko patirti pėdų skausmą ir prisitrinti pūsles, ilgai vaikštant apsiavus naujais batais.

Pūslės susidaro nuo trinties – oda atsisluoksniuoja, po ja pradeda kauptis skystis, apsaugantis kitus audinius. Jei trinantys batai toliau nebeavimi, pūslės užgyja, bet jei netinkami batai avimi toliau, organizmas imasi tolesnių apsaugos priemonių.
Dėl trinties oda tampa kieta, šiurkšti – ypač ant pado ir kulno. 

Dėl netolygaus kūno svorio pasiskirstymo pade, tose vietose, kurios labiau spaudžiamos arba trinamos, t.y. po kulnu ir ties pėdos šonu atsiranda odos sustorėjimai, panašūs į nuospaudas.

Jei avimi smailėjantys arba spaudžiantys batai, ant pirštų gali susidaryti nuospaudos – kūgio formos odos sukietėjimai.

Kietos nuospaudos susidaro ant pirštų viršaus ir mažųjų pirštelių šone, o minkštos nuospaudos – tarp pirštų, nes pirštai spaudžiami ir krumpliai trinasi vienas į kitą.

Daugelį moterų vargina sustorėję ir skysčiu užpildyti poodiniai maišeliai audiniuose, esančiuose ties didžiojo piršto sąnariu. Jie paprastai atsiranda dėl paveldimo sutrikimo (hallux valgus), kai didžiojo piršto pagrindas būna nukreiptas į išorę, o jo viršūnė palinkusi į kitus pirštus.

Šis sutrikimas perduodamas iš kartos į kartą per moterų liniją, vadinasi, jei jūsų senelės pirštų kauliukai buvo iššokę, egzistuoja rizika ir jums. Šių kauliukų būklę gali labai pabloginti netinkama avalynė, trinanti sąnarį, dirginanti jį ir sukelianti uždegimą.

Kita problema – pirštų nagų įaugimas. Jei avalynė per siaura, ji spaudžia didijį pirštą prie antrojo piršto – spaudžiant susidaro audinių briauna, į kurią įauga nagas.

Jei ilgus metus avimi batai, kurie trukdo mankštintis pėdai, gali susilpnėti jos raumenys ir išsivystyti plokščiapėdiškumas. Ši problema taip pat gali atsirasti dėl greito kūno svorio padidėjimo. 

Saugokitės grybelinės infekcijos, nevaikščiokite basi drėgnomis grindimis ir nesinaudokite bendru rankšluosčiu su tais, kurie jau turi infekciją.

Pirmieji grybelinės infekcijos simptomai yra perštėjimas, niežėjimas ir pūslelės tarpupirščiuose.

TINKAMI BATAI
Kasdien avimi batai turėtų būti žemakulniai, išformuoti pagal kulną, kad jam būtų tvirta, tačiau minkšta atrama. Bato padas turi būti lankstus, kad pėda galėtų lengvai judėti ir mankštintųsi jos raiščiai bei sąnariai. 

Sagtelės turėtų būti reguliuojamos, kad batus galima būtų gerai priderinti.

Reikia pasirinkti puse dydžio laisvesnius batus, jie turi būti pakankamo pločio.
Perkant ir matuojantis batus, ranka palieskite odą ir pajauskite savo kojas, kad įsitikintumėte, ar batai gerai prigulę. Išsikišimai gali būti ženklas, kad batai spaudžia pirštus.

Pavaikščiokite apsiavę naujais batais ir patikrinkite, ar jie neslysta nuo kojų ir ar nėra tarpo tarp bato ir kojos.

Jei jaučiate, kad pėdos suspaustos, tokių batų nepirkite. 

Niekada nepirkite per mažų batų tikėdamiesi, kad jie išsitampys – jie pakenks tik jūsų pėdoms.

Nepasiduokite pagundai kiekvieną dieną į darbą eiti apsiavę aukštakulnius batelius, nes jie gali sugadinti jūsų pėdas ir laikyseną dėl to, kad kūno svoris bus labiau pasislinkęs atgal, ir pablogės natūrali smūgių amortizacija.

Kelionėje avėkite žemakulnius batelius, aukštakulniais galėsite persiauti atvykę į vietą.

Labai svarbu, iš kokios medžiagos pagaminti batai: sintetinės medžiagos neleidžia pėdai “kvėpuoti”, skatina prakaitavimą ir grybelinių infekcijų vystymąsi.

Batų viršui idealiausiai tinka oda, bet geros kokybės drobė taip pat leidžia orui patekti į bato vidų.

PATARIMAI 
PŪSLĖS
Nebeavėkite trinančių ar spaudžiančių batų, kad pūslės galėtų savaime užgyti.
Neleiskite pūslėms pratrūkti, nes infekcija gali patekti į poodinius audinius.
Jei pūslė vis dėlto pratrūko, tą vietą nuplaukite ir užklijuokite pleistru – geriausiai tiktų specialus pleistras su hidrokoloidiniu įdėklu, kuris pagreitina gijimą.

 ODOS SUSTORĖJIMAI
Galima naudoti specialius pleistrus su salicilo rūgštimi: rūgštis suminkština storą odą ir ji nubyra.

Skausmingos trinties padeda išvengti minkštas batų įklotas.

Pedikiūro specialistas odos sustorėjimus gali nupjauti skalpeliu.

Jei odos sustorėjimą sukėlė deformacija, pedikiūro specialistas gali rekomenduoti specialiai išlietą vidpadį, kuris palaipsniui pakoreguotų pagrindinę problemą.

 “SPORTININKO PĖDOS”
Venkite basi vaikščioti šlapiomis grindimis baseinuose ir komunaliniuose persirengimo kambariuose.

Kiekvieną dieną plaukite kojas ir gerai išdžiovinkite tarpupirščius.

Kiekvieną dieną keiskite batus ir kojines, taip pat naudokite medicininę kojų pudrą, kuri padeda eliminuoti infekciją.

 “IŠKILĘ KAULIUKAI”
Nedidelį kauliukų skausmą galima palengvinti, avint gerai priderintą avalynę su tiesiomis vidinėmis briaunomis, įdėjus vaistinėje įsigytą specialų skydelį.

Didelius kauliukus gali tekti operuoti.

 PERDŽIŪVUSI ODA
Sausą, šiurkščią odą pašalinkite specialia pėdų dilde arba eksfoliaciniu pėdų kremu. Po to odą patepkite drėkinančiu riebiu kremu arba minkštinančiu losjonu.

 PLOKŠČIAPĖDIŠKUMAS. Nešiokite specialias atramėles po pėdų arkomis, atlikite specialius pratimus, stiprinančius pėdų raumenis.

SPORTINĖS AVALYNĖS PASIRINKIMAS 
Sportinės avalynės pasirinkimas taip pat svarbus, kaip ir paprastų batų pasirinkimas, ypač jei ši avalynė skirta sportui, susijusiam su daugeliu smūgių – aerobika, bėgimas ir pan.

– Batai turėtų būti lengvi, juose turi būti pakankamas smūgius amortizuojančios medžiagos sluoksnis.

– Sportiniai bateliai turėtų gerai paremti pėdą, kad būtų išvengta išsinarinimų ir pasitempimų.

– Jums reikalingų batų rūšis priklauso nuo to, kokio tipo pratimus darysite.
Pavyzdžiui, vienokių batelių reikės bėgimui, kitokių – aerobikai, kai koja žemę pasiekia pirmiausia priekine dalimi.

Aerobikai skirti bateliai turi papildomas atramas arkose ir išorinėje pusėje. J

ei dalyvaujate keliose sporto rungtyse, pravartu nusipirkti krosui skirtų batelių porą.

– Patikrinkite, ar jums tinka sportiniai bateliai – užkiškite pirštą už kulno.

– Prisiminkite, kad sportinius batelius reikia pakeisti, jei jie atrodo susidėvėję – tą patį galima pasakyti ir apie visus kitus batus.

PASTABOS
– Nusiplovę kojas, ištepkite pėdas kremu, ypatingą dėmesį atkreipdami į sausas vietas.

– Kojų nagai turi būti trumpi, kirpti juos reikia tiesiai skersai (niekada nekirpkite kreivai, nes galite paskatinti nagų įaugimą).

– Kiekvieną dieną apsiaukite švarias kojines. Idealiausiai tinka natūralaus pluošto kojinės.

Kojinės, kaip ir batai, turi būti tinkamo dydžio (tai ypač svarbu vaikams, kurių kojos auga).

Per mažos kojinės gali suveržti pėdą. Jei kojinės yra per didelės, jos gali susimesti arba susiraukšlėti, todėl net tinkamai pritaikytuose batuose atsiras spaudžiančių vietų.