Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie sėdėdami prie vairo išryškina blogiausią savo versiją? Atraskite, kokie psichologiniai bruožai yra jūsų dalis, ir priverskite jus sprogti automobilyje.
Įlipdami į liftą pasiduodate, padedate kaimynams sunešti maisto prekių krepšius, mandagiai prašote apsipirkti, o bendraudami su kitais elgiatės nuoširdžiai. Kol įsėdi į mašiną, pasiimi vairą ir, kai tik yra koks nors kamštis ar kitas vairuotojas nori jus aplenktipasirodo tavo baisiausias veidas, pati agresyviausia, egzorcisto mergina.
Tai nėra neįprastas elgesys. Pagal tyrimą „Agresyvumo įtaka eismo įvykiams“, kurį pristatė Línea Directa fondas bendradarbiaudamas su Valensijos universiteto Eismo ir kelių saugumo tyrimų institutu (INTRAS), Ispanijoje važinėja beveik trys milijonai vairuotojų, pasižyminčių dideliu agresyvumukuris pasireiškia žodinėmis išraiškomis (įžeidimais ar riksmais), fizinėmis išraiškomis (įžeidžiančiais gestais, tokiais kaip šukavimas ar net agresija) ar neapgalvotų eismo manevrų atlikimu.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad daugiau nei šimtas tūkstančių vairuotojų yra autentiški „virusiniai smurtautojai“, kurie pripažįsta buvę atsakingas už bet kokią avariją už savo elgesį, o tie du su puse milijono prisipažįsta susimušę su kitu vairuotoju arba metę jam iššūkį išlipti iš automobilio, kad išspręstų nesutarimus.
Kodėl vairavimas daro tave agresyvų?
Tarp trijų pagrindinių tokio elgesio priežasčių tyrimas rodo, kad dauguma kaltina kasdienio gyvenimo stresą, kitų vairuotojų elgesį ir manevrus bei kamščius. Jie taip pat pripažįsta, kad taip elgiasi apsaugotas anonimiškumo, kurį suteikia vairavimas: Jei žinotumėte, kad AMPA susitikime sutiksite tą žmogų, su kuriuo šukavotės, tikriausiai gerai pagalvotumėte.
Iš psichologinės srities taip pat buvo tiriamas agresyvumo vairuojant fenomenas. Vienas didžiausių šios srities ekspertų yra dr. Džeris DefembacherisKolorado valstijos universiteto mokslininkas, kuris taip apibūdino pagrindinius agresyviausių vairuotojų aspektus:
- Impulsyvumas: Agresyvūs vairuotojai yra linkę būti impulsyvesni kelyje. Jie gali greitai ir per daug reaguoti į stresines ar varginančius eismo situacijas, visiškai neįvertindami savo veiksmų pasekmių.
- Priešiškumas ir dirglumas: Jie linkę rodyti didesnį priešiškumą ir dirglumą, palyginti su kitais vairuotojais. Vairuodami jie gali patirti didelį pyktį ir nusivylimą, kuris gali pasireikšti agresyviu elgesiu, pvz., pavojingu lenkimu, pakartotiniu garsu arba nepadoriais gestais.
- Empatijos trūkumas: Agresyviems vairuotojams gali trūkti empatijos kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir jiems sunku įsijausti į kitų vietą. Tai gali paskatinti juos neigiamai interpretuoti kitų vairuotojų klaidas ar elgesį ir reaguoti agresija ar priešiškai.
- Perdėtos reakcijos į stresą: Jie taip pat linkę perdėtai reaguoti į stresą ir nusivylimą kelyje, reaguoja neproporcingai į tokias situacijas kaip intensyvus eismas, kelionės vėlavimas ar lėtas kitų vairuotojų vairavimas.
- Nesveiki įveikos stiliai– Užuot naudoję veiksmingas įveikos strategijas, skirtas įveikti stresą ir nusivylimą kelyje, agresyvūs vairuotojai gali imtis agresyvaus ir pavojingo elgesio, kad išreikštų savo pyktį ir nusivylimą.
Agresijos skalė
Šis ekspertas sukūrė „Deffenbacher Driving Anger Scale“ (DDAS) – vertinimo įrankį, leidžiantį įvertinti asmens polinkį patirti pyktį vairuojant. Ši skalė ir šiandien naudojama psichologiniuose tyrimuose tirti pykčio lygis, susijęs su vairavimu ir agresyvų elgesį kelyje.
Taigi, eismo psichologijos tyrinėtojų darbu, yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie to, kad žmogus prie vairo taptų agresyvus:
- Streso reakcijos– Vairavimas gali sukelti stresą, ypač esant intensyviam eismui, vėluojant kelionei arba kitų vairuotojų elgesiui, kuris suvokiamas kaip nepagarbus ar pavojingas. Žmonės, kurie intensyviau reaguoja į stresą Tokiose situacijose jie gali būti labiau linkę reaguoti agresyviai.
- Trūksta susidorojimo įgūdžių– Kai kuriems žmonėms gali pritrūkti veiksmingų įgūdžių įveikti stresą ir nusivylimą kelyje. Užuot naudoję tokias strategijas kaip gilus kvėpavimas ar išsiblaškymas, jie išleidžia agresyvų elgesį.
- Asmenybės bruožai: Kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip impulsyvumas, priešiškumas ir empatijos stoka, buvo siejami su agresijos skatinimu. Žmonės, kuriems būdingi šie bruožai, gali būti labiau linkę agresyviai reaguoti į stresines ar varginančius eismo situacijas.
- Socialinė ir kultūrinė aplinka: Agresyviam vairavimo elgesiui įtakos gali turėti ir socialinė bei kultūrinė aplinka, kurioje žmogus gyvena. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose agresyvus vairavimas gali būti labiau normalizuotas ar net skatinamas, todėl gali padaugėti tokio elgesio.
- Ankstesnė patirtis: Ankstesnė neigiama patirtis kelyje, pavyzdžiui, eismo įvykiai, susidūrimai su kitais vairuotojais ar pavojingos situacijos, gali prisidėti prie agresijos prie vairo. Ši patirtis gali padidinti nerimo ir įtampos lygį vairuojant, o tai gali sukelti agresyvų atsaką.