Pagal šalčio poveikio trukmę ir stiprumą nušalimai gali būti įvairių laipsnių. Dėl ilgalaikio ir stipraus šalčio poveikio paodžio ląstelėse gali susiformuoti ledo kristalėlių.
Dažniausiai nušąla galūnės – plaštakos ir pėdos, nes jos yra labiausiai nutolusios nuo širdies ir neturi stambių, šilumą gaminančių raumenų. Be to, periferinės kraujagyslės pirmosios susiaurėja nuo šalčio, todėl pablogėja galūnių kraujotaka.
Nušalimo požymiai akivaizdūs: oda sukietėjusi, blyški, šalta, nejautri. Atšildyta ji parausta ir pradeda skaudėti.
Jei žmogus šaltyje išbūna labai ilgai, gali pasireikšti ir sisteminiai nušalimo simptomai: žmogus tampa vangus, abejingas aplinkai, sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla, aptemsta sąmonė. Jei kūno temperatūra nukrenta gerokai žemiau 30°C, žmogus miršta.
Norint išvengti nušalimų, reikia šaltuoju metų laiku visada šiltai apsirengti ir apsiauti. Būtina mūvėti pirštines.
Nušalimo pavojus padidėja:
– netinkamai apsirengus;
– esant drėgnai odai;
– odai liečiantis prie šalto metalo arba ją veikiant šaltam vėjui (pavyzdžiui, pro važiuojančio automobilio plyšius);
– rūkant (nikotinas susiaurina kraujagysles ir padidina jautrumą šalčiui);
– išgėrus alkoholio (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį).
Atsižvelgiant į odos pažeidimo pobūdį yra skiriami 4 nušalimo laipsniai:
– pirmojo laipsnio nušalimas – nušalusi oda pabąla, o jai atšilus išryškėja rausvos dėmės;
– antrojo laipsnio nušalimui būdinga tai, kad ant nušalusios odos atsiranda vandeningų pūslių;
– trečiojo laipsnio nušalimas dar labiau pažeidžia audinius. Atšilusi oda būna pamėlusi, nepaslanki, neretai ant pažeistų vietų atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų;
– ketvirtojo laipsnio nušalimas sukelia negrįžtamus audinių pažeidimus – nekrozę.
Pirmoji pagalba nušalus
– Nušalus reikia kuo greičiau susirasti šiltą patalpą ir pabandyti atšildyti pažeistą vietą.
– Dar lauke reikia pradėti daryti fizinius pratimus, o patalpoje – suvartoti 1-2 tabletes aspirino, kuris malšina skausmą ir uždegimą. Būtina išgerti šilto saldaus gėrimo.
– Esant I-II laipsnių nušalimui, labai naudinga pagulėti šiltoje vonioje, kurios temperatūra laipsniškai didinama. Kad nušalusi vieta vandenyje neskaudėtų, reikia prieš tai ją pašildyti priglaudus prie savo kūno. Vonioje šildomasi 30-60 minučių, kol oda įgauna rausvą atspalvį, o jos audiniai suminkštėja. Jokiu būdu negalima šildytis karštoje vonioje!
– Vėstantį vandenį reikia papildyti karštu.
– Stipriai nušalusias galūnių vietas reikia aprišti steriliu tvarsčiu.
– Susiformavusių pūslių negalima pradurti dėl galimos infekcijos.
– Negalima rūkyti, nes nikotinas susiaurina kraujagysles, sutrikdo kraujotaką ir sulėtina odos audinių atsinaujinimo procesą. Po nušalimo šis procesas gali trukti iki 1,5 mėnesio.
– Esant III-IV laipsnių nušalimui, suteikus pirmąją pagalbą ligonį reikia kuo skubiau gabenti į ligoninę, kad jam būtų suteikta kvalifikuota pagalba.
Bendras kūno atšalimas
Tokia būklė gali išsivystyti ilgai būnant šaltyje, kai bendra kūno temperatūra sumažėja iki 35°C. Ši būklė kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, nes kūno temperatūrai sumažėjus žemiau 30°C ir laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Bendras kūno atšalimas gali išsivystyti ilgą laiką būnant net 0°C temperatūroje, esant didelei oro drėgmei.
Teikiant pirmąją pagalbą, svarbiausia nukentėjusįjį įnešti į šiltą patalpą, nuvilkti drabužius ir pasistengti padidinti jo kūno temperatūrą. Jei ligonis sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų saldžių skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir gabenti į artimiausią gydymo įstaigą.
Pastaba. Jokiu būdu negalima stengtis atšildyti III-IV laipsnių nušalimo pažeistų galūnių karštu vandeniu.