Kaip, pasak psichologės, iš kurmių kalnų nepadaryti

Kaip, pasak psichologės, iš kurmių kalnų nepadaryti

Grožis, buitis

Reliatyvizuoti problemas ir jas įtraukti į kontekstą yra labai svarbu, kad jos nepadidintumėte ir neleistumėte joms paveikti jūsų kasdieninio gyvenimo. Taip savo naujoje knygoje aiškina ekspertas.

Gyvenimas pilnas mažų nesėkmių, nusivylimų, nepatogumų. Taip pat ir norų būti patenkintiems, susikurtų poreikių, neišsipildžiusių lūkesčių. Galite tai priimti arba leisti, kad jis jus užvaldytų, tai sąlygoja jūsų kasdienybę ir tai paveiks jūsų sveikatą ir emocinę gerovę. Tačiau daugelis šių suklupimo akmenų iš tikrųjų yra smėlio grūdeliai. Ir jūs turite juos pamatyti tokius, ar paversti juos kiniškais batais ir netgi pamatyti juos kaip neįveikiamus kalnus.

Tai yra prielaida, kuria remdamasis psichologas Rafaelis Santandreu parašė Grijalbo leidyklos išleistą knygą Nedaryk kalnų iš smėlio grūdelio (ir VISKAS yra smėlio grūdeliai). Joje ekspertas gilinasi į tendenciją vietoj vėjo malūnų pamatyti milžinus ir suteikti daugiau reikšmės bendroms gyvenimo nesėkmėms.

Yra daug pavyzdžių: nesėkmė egzamine, nesutarimas su partneriu ar draugu, keli papildomi kilogramai, netikėtos išlaidos, nesusipratimas įmonėje, nepavykęs projektas… Visa tai gali užpildyti jūsų gyvybiškai svarbią kuprinę kartėlio, kol ateis laikas, kai nebeištversi. Dėl šios priežasties psichologė atkreipia dėmesį, kad būtina “iš naujo lavinkite protą, kad pasiektumėte laimę“. Ir norėdami tai padaryti, turime „palengvinti kuprinę, nes kiekvienas sukurtas poreikis yra našta“.

Atspirties taškas yra tas, kad mūsų laimė nepriklauso nuo to, kas su mumis atsitinka, tai yra, mes nesame daugiau ar mažiau laimingi dėl įvykių, kurie mums nutinka: “Raktas į emocinį pasaulį esi tu pats“.

Kaip didėja smėlio grūdeliai

Rafaelis Santandreu, sutelkdamas dėmesį į kognityvinę psichologiją ir pabrėždamas emocinio bei racionalaus mąstymo filosofiją raktai, kurie sveria kiekvieną dieną ir kaip juos atimti.

  • Katastrofiškas mąstymas: Tai tendencija perdėti situacijų rimtumą ir numatyti pačius blogiausius scenarijus. Toks mąstymas, būdingas tiems, kurie kenčia nuo didelio nerimo ir streso, dažnai sukelia padidėjusį emocinį kančią ir neproporcingai reaguoja į nedideles problemas.
  • Kognityvinis pertvarkymas: Rafaelis Santandreu pasisako už šią kognityvinės terapijos techniką, kuri padeda žmonėms atpažinti ir keistis neracionalūs ar perdėti mąstymo modeliai. Taigi jis siūlo, kad susidūrus su stresine situacija turėtumėte pabandyti pažvelgti į ją iš racionalesnės ir objektyvesnės perspektyvos ir paklausti savęs, kiek iš tikrųjų problema rimta ir kokia yra blogiausio scenarijaus tikimybė.
  • Problemų reliatyvizavimas: Idėja yra reliatyvizuoti problemas, įtraukti jas į kontekstą, kaip būdą sumažinti nerimą. Tai reiškia, kad reikia prisiminti, kad daugeliu atvejų sudėtingos situacijos nėra tokios katastrofiškos, kaip atrodo ir kad gyvenimas tęsis nepaisant nesėkmių. Pavyzdys yra nesutarimas darbe: galite jį pamatyti kaip baisi grėsmė jūsų profesinei karjeraikai greičiausiai tai tik eilinė darbo dinamikos dalis.
  • Emocinis stiprinimas: Anot Santandreu, mokymasis nedaryti kalno iš kurmio kalno yra labai svarbus ugdant emocinį atsparumą, o tai reiškia gebėjimą atsigauti po sunkumų ir išlaikyti subalansuotą perspektyvą. Žinoma, norint pakeisti šiuos mąstymo modelius reikia nuolatinės praktikos ir pozityvaus bei racionalaus požiūrio į gyvenimo iššūkius.

Mažiau poreikių, daugiau lengvumo

Tikslas – nešioti bagažą, aiškina Santandreu. Patogumas yra pervertintas, kad jie tave myli, giria, kad nėra kliūčių. Gyvenimas be kamščių ir kliūčių kuriame viskas atitinka tai, kas turėtų būti optimalu.

Pagalvokite apie savo kelią į darbą. Galite sutelkti dėmesį į viešojo transporto minias, į eismą, į miesto triukšmą, į tai, kaip šalta ar karšta, kaip greitai nuvykti… Arba galite įvertinti teigiamų dalykų, kuriuos matote pakeliuinuo kelių susikirtimo su vaikais, einančiais į mokyklą, ar tos pirmosios kavos su pienu laimės ryte, kuri pripildo gyvybės.

Kraštutinis Santandreu pavyzdys yra mokslininko pavyzdys Stephenas Hawkingas: nepaisant to, kad sergu šonine amiotrofine skleroze (ALS) ir buvau prikaustytas prie invalido vežimėlio be galimybės judėti, „turėjau asmeninę taisyklę, kad skųstis nenaudinga, „laiko švaistymas“.

Nesiskundyti nereiškia, kad „nenori tobulėti ar neturėti puikių įdomių projektų, bet ne iš skundų, o iš entuziazmo, daryti gražius dalykus, dėl savęs ir dėl kitų. Mes esame dramos karalienės ir dramos karaliaiir tu turi nustoti toks būti, jei nori būti laimingas.