Miesto transporte, parduotuvėse ir gatvėse girdisi kosint, čiaudint ir šniurkščiojant. Bet kurią dieną gali pradėti “varvėti” nosis. Tad pats metas prisiminti, kaip geriausia gydyti panašius negalavimus, kad jie netaptų lėtiniais.
Jei išsivystė sloga
Regis, nėra įkyresnės ligos už slogą. Tai užgula nosį taip, kad neįmanoma pro ją kvėpuoti, tai iš jos ima varvėti skystas sekretas, tai pradeda skirtis tirštos gelsvos išskyros ir įskausta galva. Ir gydyk negydęs – slogos greitai atsikratyti nepavyks.
Nepaisant to, slogą, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti. Bet pirmiausia reikia įsitikinti, ar sloga infekcinė, ar alerginė.
Jeigu alerginė, iš nosies dažniausiai skiriasi skystas sekretas. Jis sutirštėja tik ilgai nesigydant. O kad taip neatsitiktų, reikia gydytis specialiais vaistais.
Šaltuoju metu laiku dažniau išsivysto infekcinė sloga, kurią iš pradžių – ne ilgiau kaip 3 dienas! – galima gydyti kraujagysles siaurinančiais vaistais. Jeigu per tiek laiko nepavyksta pasveikti, reikia pradėti į nosį lašinti, pavyzdžiui, persikų aliejų, kuris suminkština gleivinę ir palengvina sekreto pasišalinimą.
Sergant hipertenzija, kraujagysles siaurinančių vaistų reikia visiškai atsisakyti, nes jie gali padidinti arterinį spaudimą. Tokiu atveju geriau iš karto pradėti gydytis vaistingaisiais augalais.
Pavyzdžiui, lašinti į nosį mišinius, pagamintus iš tam tikrų augalų sulčių: 0,5 valgomojo šaukšto jonažolės nuoviro ir 1 arbatinio šaukštelio alavijo sulčių; iš 1 dalies svogūnų ir 2 dalių česnakų sulčių; iš 2-3 česnako skiltelių sulčių, 1 arbatinio šaukštelio vandens ir 0,5 arbatinio šaukštelio medaus.
Deramai negydant slogos, gali ilgainiui išsivystyti lėtinis rinitas arba haimoritas. Šias ligas gydyti gerokai sunkiau, todėl reikia nedelsiant kreiptis į otorinolaringologą.
– Sergant sloga, šienlige, nosies ančių uždegimu, peršalus, labai naudingos eukalipto bei mėtos lapų, eglės pumpurų, kmyno žolės inhaliacijos. Pavyzdžiui, sumaišoma po 4 valgomuosius šaukštus mėtos bei eukalipto lapų ir 25 g eglės pumpurų; 1 valgomąjį šaukštą smulkinto mišinio užpilama vandeniu, 2 minutes pavirinama ir 10-15 minučių pakvėpuojama iš indelio kylančiais garais. Tokios inhaliacijos daromos 2-3 kartus per dieną.
– Sergant sloga, į nosį lašinama atskiestų vandeniu citrinos sulčių.
– Rytais ir vakarais nosį plaunama druskos tirpalu (įsiurbiama į pipetę, atsargiai sušvirkščiama į vieną ir kitą šnervę, o po to iššnypščiama nosį). Be to, ant kaktos ir pakaušio dedama molio tirpalo pavilgus.
– 2 kartus per dieną nosį išplaunama ugniažolės antpilu.
– Nosies valymas: į arbatinuką įpilama 1 stiklinę šilto pasūdyto vandens, ant jo snapelio užmaunama čiulptuką su pradurta skylute, pro kurią nosimi lėtai siurbiama tirpalą; jį išspjaunama pro burną. Išsiurbus maždaug pusę tirpalo, paeiliui atsargiai iššnypščiama abi šnerves. Taip pat padaroma ir išsiurbus visą tirpalą.
– Arbatinį šaukštelį pušies, eglės, kedro arba kėnio pumpurų užpilama 1 stikline vandens, 20 minučių pavirinama, truputį atvėsinama ir kvėpuojama garais paeiliui abiem šnervėmis (kiekviena įkvepiama maždaug po 80 kartų).
– Siekiant greičiau išgydyti slogą, reikia laikinai atsisakyti pieno produktų ir miltinių gaminių. O dar geriau – bent vieną dieną pabadauti.
– Sumaišoma po lygiai augalinio aliejaus (geriausia saulėgrąžų, alyvuogių arba kukurūzų) ir morkų sulčių, įlašinama 1-3 lašus česnako sulčių ir keletą kartų per dieną lašinama į nosį. Šis mišinys ne tik palengvina kvėpavimą pro nosį, bet ir ją dezinfekuoja.
– Nuluptą raudonąjį burokėlį išverdama nedideliame kiekyje vandens ir 2 kartus per dieną į kiekvieną šnervę įlašinama po 5 lašus nuoviro. Šiuo nuoviru galima 3 kartus per dieną išplauti nosį arba įkišti į kiekvieną šnervę juo suvilgytus tamponėlius ir palaukti 15-20 minučių. Vietoje burokėlių nuoviro galima naudoti raugintas jų sultis: po 2-3 lašus 3 kartus per dieną.
– Tirštą nosies sekretą šalina citrinos ir krieno sulčių lygių dalių mišinys: vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
Jei kamuoja kosulys
Peršalimo liga retai “pasitenkina” vien sloga. Dažniausiai sukelia ir kosulį. Kosulys yra ne tik ligos simptomas, bet ir apsauginis refleksas. Jis būna ne tik “blogas”, bet ir “geras”, todėl labai svarbu teisingai gydytis.
“Blogasis” kosulys paprastai būna sausas, neproduktyvus. Dažniausiai jis kamuoja susiaurėjus kvėpavimo takams arba jiems sudirgus, pavyzdžiui, sergant laringitu, tracheitu, pleuritu, tuberkulioze.
Beje, kiekvienai ligai būdingas savitas sausas kosulys. Jis rodo kvėpavimo takuose vykstantį uždegiminį procesą.
Kadangi kamuojant sausam kosuliui skreplių neatkosima, tai geriau tokį kosulį malšinti specialiais vaistais, raminančiais sudirgusią gleivinę, bet jokiu būdu nevartoti lengvinančių atsikosėjimą.
Sausą kosulį labai sušvelnina vaistingųjų augalų arba specialių preparatų inhaliacijos. Ypač efektyvios eukalipto, mėtų, medetkų, gysločių, propolio, bičių pienelio, šarminio mineralinio vandens.
Sergant astma, naudojami specialūs inhaliatoriai, malšinantys bronchų spazmus.
“Gerasis” kosulys padeda iš bronchų pasišalinti skrepliams, dulkėms ir ligų sukėlėjams, todėl jo negalima slopinti. Atvirkščiai, reikia jį stimuliuoti, vartojant vaistus, suskystinančius skreplius ir palengvinančius jų pasišalinimą.
Be to, reikia gerti daug šiltų skysčių, pavyzdžiui, kasdien po 2-3 l bruknių, spanguolių, citrinų morso sergant širdies ligomis, skysčių kiekį reikia riboti!.
Pagal atkosimus skreplius galima “iš akies” nustatyti diagnozę:
– bespalviai ir gelsvi skrepliai būdingi paprastoms peršalimo ligoms,
– žali – bronchų uždegimui,
– rausvi – plaučių vėžiui,
– rusvi – krupinei pneumonijai,
– kraujingi – tuberkuliozei.
Jeigu pradėjus vartoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus suaktyvėja kosulys ir padaugėja skreplių, nereikia baimintis. Skystėjantys ir šviesėjantys skrepliai rodo, kad pasirinktas teisingas gydymas.
Naminiai vaistai
Atsikosėjimą gali palengvinti ne tik specialūs vaistai, bet ir vaistingieji augalai. Ypač rekomenduotini keleto augalų mišinio antpilai.
Pavyzdžiui, galima sumaišyti po 2 dalis anyžiaus sėklų, gysločio lapų bei debesylo šaknų, po 3 dalis pušų pumpurų bei krapų sėklų ir 4 dalis raudonėlio šaknų; 3-4 valgomuosius šaukštus mišinio termose užpilti 3-4 stiklinėmis verdančio vandens, po keleto valandų perkošti ir išgerti per dieną.
Tokiu pat būdu galima vartoti tokių mišinių antpilus: užpilti verdančiu vandeniu po 3 dalis pušų pumpurų bei mėtų lapų, 2 dalis trispalvės našlaitės ir 5 dalis erškėtuogių; užpilti po 5 dalis gysločio, šalpusnio bei dilgėlės lapų.
Alergiškiems žmonėms dėl gydymosi antpilais reikia pasitarti su gydytoju.
Atsikosėjimą gali palengvinti ir daugelis maisto produktų.
Pavyzdžiui, būtų labai naudinga prieš naktį 1,5-2 valandas ant abiejų nugaros pusių (žemiau menčių) palaikyti “paplotėlius”, pagamintus iš 1 kg ruginių miltų, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 3 valgomųjų šaukštų sutarkuotų krienų.
Galima viename litre pieno išvirti 5-6 svogūnus ar česnakus ir gerti po 1/4 stiklinės prieš kiekvieną valgį. Taip pat naudinga vartoti anyžių nuovirą su medumi: 2 valgomuosius šaukštus sėklų užpilti 1 stikline verdančio vandens, 20 minučių pakaitinti ant silpnos ugnies, atvėsinus perkošti, pasaldinti 4-6 valgomaisiais šaukštais medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.
Profilaktika
Sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis arba dažnai kamuojant peršalimo ligoms ir kosuliui, reikia nepraleisti progos pailsėti prie jūros, pakvėpuoti pušyno oru, apsilankyti druskų gydykloje. Be to, reikia daryti kvėpavimo pratimus ir specialų nugaros masažą. Labai naudinga plaukioti ir slidinėti (sergant lėtinėmis ligomis, tik remisijos periodu). Peršalimo ligų profilaktikai tinkamos ir pirties procedūros.