– jau tuomet buvo žinoma, kad šaltis malšina skausmą ir gydo uždegimus. XIX amžiuje maudynes šaltame vandenyje, kaip organizmo stiprinimo priemonę, išpopuliarino pastorius Sebastianas Kneipas – hidroterapijos (gydymo vandeniu) kūrėjas.
Šiuolaikinis medicinos mokslas patvirtino teigiamą šalčio poveikį gydant daugelį ligų.
Tikrai verta išbandyti šalčio poveikį, kai kankina stresas, jaučiate nervinę įtampą, kai esate fiziškai arba psichiškai pavargę.
Šalti veido ir kaklo kompresai suaktyvina smegenų veiklą, skatina jose “džiaugsmo hormonų” gamybą, sugrąžina norą ir sugebėjimą produktyviai dirbti.
Žemos temperatūros terapija (paprasčiau – gydymas šalčiu) padeda sergantiesiems cukriniu diabetu – valo kraują nuo cukraus pertekliaus; yra labai veiksminga esant skydliaukės veiklos nepakankamumui, taip pat sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir suaktyvina žarnyno veiklą, pagerina virškinimą, valo organizmą.
Šalčio terapijos procedūros rekomenduojamos esant vidurių užkietėjimui ar atsikratant antsvorio; jos reguliuoja kraujospūdį, gydo sąnarių ir reumatines minkštųjų audinių ligas (pavyzdžiui, sausgyslių uždegimą), stuburo skausmus bei visokias mechanines traumas – žaizdas, nudegimus, kaulų pažeidimus.
Šaltis gydo patinimus, stabdo kraujavimus; mažina odos uždegimą, skatina šunvočių, pūlinių gijimą (kartu stangrina odą).
Be abejo, maudynės eketėje – pernelyg radikali šalčio terapijos forma; be to, toli gražu ne kiekvienam žmogui galima šitaip šokiruoti savo organizmą. Daug paprasčiau ir, be abejo, saugiau yra maudytis šaltoje vonioje ar po dušu namie (pavyzdžiui, jei sergate virškinamojo trakto ligomis, cukriniu diabetu).
Kad pagerėtų savijauta, kartais pakanka tik apsipilti ar apsitrinti šaltu vandeniu, uždėti vietinį kompresą (pavyzdžiui, susižeidus, kai skauda galvą, sąnarius ar stuburą).
Tačiau būtina atminti, kad nei šaltoje vonioje, nei po dušu (kai vandens temperatūra tesiekia 15-20°C) negalima būti ilgiau nei 3-5 minutes. Stovėti nejudriai taip pat nepatartina – geriausia trinti kūną kempine arba nešiurkščiu šepečiu.
Jei reikia šaldyti tik kurią nors kūno dalį (pavyzdžiui, nugarą, kai skauda stuburą; visą ranką arba koją, kai kankina reumatas), galite naudoti šaltą rankšluostį.
Sušlapinkite rankšluostį šaltame pasūdytame vandenyje, gerai išgręžkite ir įdėkite į šaldymo kamerą arba šaldiklį, kad atšaltų. Paskui pridėkite šį “ledinį” rankšluostį prie skaudamos vietos 3-5 minutėms.
Būtinai stenkitės judinti tą kūno dalį, ant kurios laikomas šaltas kompresas. Rankšluostį taip pat galite sudrėkinti vandenyje su ledu, išgręžti ir iš karto uždėti. Po minutės vėl jį drėkinkite lediniame vandenyje, gręžkite ir dėkite. Taip reikia daryti pusę valandos.
Jei norite atšaldyti tik nedidelę kūno dalį, naudokite “ledinius maišelius”. Didelę nosinę arba virtuvės rankšluostėlį sudrėkinkite 5 litruose vandens, kuriame ištirpinta 1 kg valgomosios druskos, nugręžkite, įdėkite į polietileno maišelį ir užšaldykite.
Neturint šaldiklio, galima į medvilninį arba lininį maišelį pridėti ledo gabaliukų (kuo gabaliukai mažesni, tuo geriau). Abiem atvejais maišelį 5 minutėms pridėkite prie skaudamų vietų.
Paskui tas vietas būtinai reikia atšildyti judinant arba nestipriai trinant sušalusią odą.
Taip pat galima -3 minutes trinti kūną ledo gabalu (tik negalima stovėti nejudant!). Padeda nuo galvos skausmo, nuovargio bei susinervinus (tada reikia ledo gabaliuku trinti smilkinius ir sprandą).
Prieš pradėdami stiprinti organizmą ar varyti iš jo ligas šalčiu, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Šalčio terapija nerekomenduotina sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (ypač esant kraujagyslių susiaurėjimui), sutrikus širdies ritmui ar bendrai kraujotakai; taip pat po infarkto, sergant plaučių ar inkstų ligomis bei suaktyvėjus skydliaukės veiklai.
Gydytojas turėtų patarti, kaip dažnai kartoti šalčio procedūras.