Nauji Sveiko smegenų senėjimo centro (CHeBA) įrodymai rodo, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, pirmą kartą patyrę insultą, turės reikšmingą greitą ir pagreitintą ilgalaikį pažinimo nuosmukį.
Insultas yra pagrindinė negalios ir demencijos priežastis visame pasaulyje, o prognozės rodo, kad tiek paplitimas, tiek našta didėja. Naujasis tyrimas, paskelbtas šiandien JAMA tinklas atidarytassiekė išsiaiškinti, kaip insultas veikia žmogaus pažinimo gebėjimus.
Insultas įvyksta, kai blokuojama arba sumažėja kraujo tekėjimas į dalį smegenų, dėl ko pažeidžiamos smegenų ląstelės. Ankstesni Centro tyrimai parodė, kad daugiau nei trečdalio insultą išgyvenusių žmonių gebėjimas mąstyti, prisiminti ir priimti sprendimus po insulto yra labai nepalankus, o akivaizdus pažinimo trūkumas arba kraujagyslinė demencija.
Kraujagyslinę demenciją, antrą pagal dažnumą demencijos tipą, sukelia sumažėjęs kraujo tekėjimas į smegenis. Tyrimas, kuriam vadovavo biostatistikas ir mokslo darbuotojas Jess Lo, nagrinėjo daug neatsakytų klausimų apie šį demencijos tipą, kuris dar turi būti taip plačiai ištirtas kaip Alzheimerio liga.
„Nors mes patiriame smegenų veiklos pokyčius laikui bėgant ir senstant, tam tikros sveikatos būklės gali paspartinti šiuos pokyčius, o tai gali sukelti pažinimo sutrikimus arba demenciją“, – sakė Lo.
„Mes norėjome tiksliai suprasti, kaip insultas veikia pažintinius gebėjimus, tokius kaip mąstymas, atmintis ir sprendimų priėmimas, ir koks poveikis yra trumpalaikis ir ilgalaikis.”
Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys iš 14 tyrimų, kuriuose buvo stebimi bendruomenėje gyvenantys vyresnio amžiaus suaugusieji, nepatyrę insulto ar demencijos, kurių vidutinis amžius per daugelį metų buvo 73 metai, siekiant stebėti jų sveikatą ir pažinimo gebėjimus. Tyrimai, kurie yra CHeBA vadovaujamų tarptautinių kohortinių atminties studijų tarptautiniame konsorciume (COSMIC) dalis, apima 11 šalių, įskaitant Australiją, Braziliją, Prancūziją ir JAV.
Remdamiesi 20 860 dalyvių duomenimis, mokslininkai nustatė žmones, kurie tyrimo laikotarpiu patyrė pirmąjį insultą.
„Išanalizavę jų pažintinius gebėjimus per kelis vertinimo laiko taškus prieš ir po insulto, nubrėžėme jų mąstymo ir atminties pokyčių eigą prieš ir po insulto, todėl galėjome nustatyti kognityvinių gebėjimų pokyčius dėl insultas“, – sakė Lo.
Tyrimo metu buvo pastebėtas vidutinis visų asmenų pažinimo nuosmukis prieš bet kokį insultą, kuris gali būti susijęs su senėjimu ir sveikatos būkle, būdinga maždaug 73 metų amžiaus žmonėms. Tačiau tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus suaugusiųjų, patyrusių insultą, kognityviniai gebėjimai iš karto sumažėjo visose pažinimo veiklos srityse, o po to laipsniškas ilgalaikis nuosmukis.
„Po insulto mažėjimo greitis šiek tiek paspartėjo, palyginti su greičiu iki insulto. Paveiktos pažinimo veiklos sritys buvo kalba, apdorojimo greitis ir vykdomoji funkcija”, – sakė Lo.
Tyrimas taip pat parodė, kad asmenys, kurie sirgo cukriniu diabetu, hipertenzija, aukštu cholesterolio kiekiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, rūkė arba buvo APOE4 nešiotojai, prieš bet kokį insultą žymiai greičiau pablogėjo pažinimo funkcija.
„Tai patvirtina hipotezę, kad kraujagyslių rizikos veiksniai daro didžiausią įtaką pažinimo funkcijai kelerius metus iki insulto pradžios“, – sakė Lo. „Nukreipimas į modifikuojamus rizikos veiksnius ankstyvoje stadijoje gali sumažinti insulto riziką, bet ir vėlesnę su insultu susijusio pažinimo nuosmukio ir pažinimo sutrikimo riziką.”
Vyresnysis straipsnio autorius ir CHeBA vienas iš direktorių profesorius Perminderis Sachdevas teigė, kad šis pasaulinis bendras tyrimas pabrėžia reikšmingą ir ilgalaikį neigiamą insulto poveikį smegenų pažinimui.
„Mūsų išvados gali padėti gydytojams geriau planuoti nuolatinius insultą išgyvenusiųjų, kuriems gresia negalia ir prastesnė gyvenimo kokybė, poreikius“, – sakė Sachdevas.