Fiziologinė, arba adaptacinė, hipotonija kartais diagnozuojama praktiškai sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, vaikystėje ir jaunystėje, gyvenant karštame klimate, sportuojant. Kaip liga hipotonija gali išsivystyti staiga arba pamažu, ir dažniausiai nepastebimai. Pirmuoju atveju ji neretai būna vienas iš ūmaus kraujagyslių nepakankamumo simptomų. Tokia ūmi hipotonija pasireiškia alpimu, kolapsu, šoku. Lėtinė hipotonija išsivysto sergant įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, sunkia mažakraujystės forma, skrandžio opine liga, vidaus sekrecijos liaukų ligomis. Be to, ji gali išsivystyti dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos (kai maiste trūksta baltymų ir vitaminų). Neretai hipotonija išsivysto jauniems (18-30 metų) žmonėms, persirgusiems infekcinėmis ligomis, patyrusiems psichines traumas, ilgai veikiamiems nepalankių aplinkos veiksnių.
Hipotonija pasireiškia bendros savijautos pablogėjimu, galvos svaigimu ir skausmais, vangumu, patamsėjimais akyse staiga atsistojus (kartais net alpimais), dirglumu, nemaloniais pojūčiais širdies srityje, raumenų ir sąnarių skausmais.
Norint išvengti hipotonijos ar ja sergant, rekomenduojama reguliariai mankštintis, grūdintis, valyti kraujagysles.