Gydomieji kvėpavimo pratimai

15734

Netradiciniai metodai

Bet tikriausiai tik nedaugelis žino, kad kai kuriais atvejais tam tikri kvėpavimo pratimai gali prilygti pirmajai pagalbai.

Yra tokių ligų, kurios sukelia dusulį.

Pavyzdžiui, bronchinė astma. Jos priepuolių metu labai svarbu teisingai kvėpuoti. Nors stingant oro darosi baugu ir ypač sunku tvardytis, vis dėlto reikia “susiimti”, atsisėsti kuo tiesiau, pakelti pečius, nugarą per liemenį truputį išlenkti, o rankomis įsitverti į kėdės šonus, kad pagerėtų krūtinės ląstos raumenų veikla. Tuomet reikia lėtai giliai įkvėpti, išpučiant pilvą, ir iškvėpti pro vamzdeliu sudėtas lūpas, pilvą truputį įtraukiant.

Visam kvėpavimo ciklui reikia skirti maždaug 8 sekundes, o visą kvėpavimo pratimą daryti mažiausiai 5-6 minutes. Jis ne tik padeda normalizuoti kvėpavimą, bet ir sumažina nervinę įtampą.

Kad sustiprėtų kvėpavime dalyvaujantys raumenys ir rečiau kamuotų dusulio priepuoliai, reikia kasdien bent 5 minutes daryti tokį pratimą: atsisėsti ant kėdės, ištiesinti nugarą, kojas pastatyti pečių plotyje; įkvėpti pro nosį, 1 sekundę palūkėti ir vėl iškvėpti pro nosį; kaskart įkvėpus orą sulaikyti 1-2 sekundėmis ilgiau – iki 12 minučių trukmės. Po to daryti kitą pratimą, pailginantį iškvėpimo laiką: iškvepiant orą, iš pradžių reikia dažnai tarti garsą “a” arba “u”, o po keleto minučių – garsus “š”, “ž” arba “z”.

Sergant lėtinėmis plaučių ligomis, ypač joms paūmėjus, labai naudinga daryti tokį kvėpavimo pratimą: įkvepiant pirmiausia išpūsti pilvą, po to išplėsti krūtinės ląstą, įtempiant nugaros ir kaklo raumenis. Nebūtina labai giliai kvėpuoti, nes net įkvėpus vidutinę oro porciją išsiplečia visos plaučių dalys.

Įkvėpus reikia plaštakomis keletą kartų nestipriai pastuksenti krūtinę. O po to – ramiai iškvėpti. Po šio pratimo pagerėja kvėpavimas, susilpnėja kosulys ir palengvėja atsikosėjimas. 

Susinervinus, susijaudinus, nerimaujant rekomenduojamas vadinamasis antistresinis kvėpavimas, labai palankiai veikiantis nervų sistemą. Šiuo atveju taip pat reikia įkvėpti pirmiausia išpučiant pilvą, o po to išplečiant krūtinės ląstą ir tuo pačiu metu pakeliant virš galvos per alkūnes sulenktas rankas. Įkvėpus 5-10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą, nenuleidžiant rankų, o pradedant iškvėpti – staiga pasilenkti į priekį, “numesti” rankas žemyn ir plačiai išsižiojus dusliai tarti “cha”.

Šį pratimą reikia pakartoti mažiausiai 10 kartų, kaitaliojant su įprastais kvėpavimo ciklais. Jis padeda nusiraminti, atsipalaiduoti ir susitvardyti. 

Padidėjus arteriniam spaudimui, rekomenduojama pakvėpuoti “pilvu”, kaip ir sergant astma. Tik šiuo atveju nereikia laikytis rankomis kėdės. Geriausia atsisėsti pusiau gulomis, laisvai atsiremti į pagalves ir mažiausiai 10 minučių ramiai kvėpuoti išpučiant pilvą.

Sergant žarnyno infekcijomis, kvėpavimo pratimus reikia derinti su pilvo masažu. Toks derinys labai pagerina limfos nutekėjimą. Gulint ant nugaros, sukryžiuoti rankas ant krūtinės ir plaštakas padėti ant šoninių jos paviršių.

Giliai įkvėpus, reikia keletą kartų nestipriai paspausti šonkaulius. Pratimą rekomenduojama daryti 2-3 minutes po 2-3 kartus per dieną, praėjus mažiausiai 2,5 valandos po valgio (ištuštėjus skrandžiui). Jis sustiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti su infekcija. 

Kvėpavimas “pilvu” padeda atsikratyti žagsėjimo, kuris pasireiškia nevalingai susitraukinėjant diafragmai. Šiuos traukulius galima sustabdyti kontroliuojamais diafragmos judesiais: giliai, laisvai ir ritmiškai įkvėpti ir iškvėpti, maksimaliai išpučiant ir įtraukiant pilvą. 

Kartais žagsulio pavyksta atsikratyti tik imituojant kvėpavimo judesius pilvu ir krūtine, bet iš tikrųjų nekvėpuojant. Kvėpavimą reikia sulaikyti tik 30-40 sekundžių, o pratimą daryti mažiausiai 3 minutes. Po to žagsulys išnyksta arba gerokai sušvelnėja.

Padažnėjus širdies plakimui, patariama atsisėsti, nugara atsiremti į kėdės atlošą, giliai įkvėpti pro nosį ir rodomųjų pirštų pagalvėlėmis paspausti akių obuolius, o po to – iškvėpti ir keletą sekundžių kvėpuoti įprastu ritmu. Šį pratimą pakartojus keletą kartų, reikia maksimaliai įkvėpti ir įtempti pilvo raumenis. Tokia gimnastika stimuliuoja nervo, reguliuojančio širdies susitraukimus, veiklą.

Kvėpuojant tam tikru būdu, galima numalšinti ar bent sumažinti skausmą. Šiuo atveju reikia patogiai įsitaisyti, keletą kartų giliai įkvėpti pro nosį ir iškvėpti pro suspaustas lūpas (tarsi švilpaujant), o po to keletą kartų pakvėpuoti staigiai ir paviršutiniškai.

Po keleto tokių kvėpavimo ciklų galima pradėti kvėpuoti giliai ir ramiai. Šis pratimas atpalaiduoja raumenis ir sumažina psichoemocinį stresą, o kartu ir skausmą.